2013 m. vasario 27 d., trečiadienis

Paslaptis

Ar esate kada nors turėjusios Paslaptį? 
Tokią mielą, trapią, mylimą? 
Tokią trapią, jog bijotumėte Ją atskleisti?... kad nesutrupėtų tarp pirštų. 
Kad nepurptelėtų nuo peties kaip paukštukas. Be kurio giesmės neateitų nė vienas rytas, kurio švelnumas neužpildytų kiekvieno vakaro?

Ar esate turėjusios Paslaptį, kurios net neslėptumėt?
Tiesiog stebėtumėte kiekvieną naują džiaugsmingą šypseną, nuostabą, nepatikėjimą žmonėse pastebėjusiuose Jūsų Paslaptį?
Tada stipriau suspaudžiate savo Paslapties leteną, pasislepiate veidą Jos petyje ir šypsotės, kai Paslaptis glosto jums plaukus, kai Paslaptis šnabžda, jog didžiuojasi jumis.

Ar esate stebėjusi kaip auga tas Paslapties pasididžiavimas kiekvieną kartą Ją atskleidus?
Ar esate jautusios kaip auga jūsų baimė, jog Paslaptis tik sapnas, kiekvieną kartą Ją atskleidus?

13 metų - labai daug.
Beprotiškai, kankinančiai.
13 metų laukiau savo Paslapties, vis labiau bijodama, jog kai Ji pagaliau ateis būsiu per daug traumuota Vienatvės ir nemokėsiu, nesugebėsiu...

Jaučiausi pati nelaimingiausia, labiausiai nuskriausta, daugiausiai naktų pravirkavusi
O tada perskaičiau apie žmogų, kuris toks pat nelaimingas. Gal labiau? 
Ką galiu išmanyti apie kitų skausmą, jei esu jutusi tik savo?
Supratau, jog neturiu teisės jaustis nei nelaimingiausia, nei labiausiai nuskriausta, nei daugiausiai naktų pravirkavusia. Kol nepajutau visų panašių skausmų, negaliu sureikšminti savo.

Ir štai mano Paslaptis mane pamatė, apglėbė ir užmylavo. 
Ir daugiau nieko nereikia prašyti, tik dėkoti. 

"Giliai Tavyje
mano Dievas gyvena."
J. Marcinkevičius "Kelias į namus"

"Iš mano tylėjimo
tu moki daryti žodžius
ir prakalbinti tai,
ko aš nežinau, jog turiu."
J. Marcinkevičius "Poezija"

Suddenly ... life has new meaning
Anathema - Dreaming Light

Liūte, Tu man nuolat meluoji. 
Jog nėra laiko, nėra erdvės, nėra r i b ų, jog esi tikras.
Ačiū, Liūtukai.
Esi nuostabus.

Ačiū, Močiute.
Ačiū.


Soundtrack: David Bowie - Where Are We Now? // As long as there's SUN