2014 m. sausio 18 d., šeštadienis

Kakava

Įraše apie vestuves trumpai užsiminiau apie savo meilę kakavai.

Iš tiesų šis gėrimas nusipelno atskiro įrašo. 

Kadangi šiais metais visai neblogai sekasi pildyti savo tylų tylų, niekur neužfiksuotą pasižadėjimą (tik savo pačios šešiolikto lygmens pasąmonėje) atidžiau ir sąžiningiau, su daugiau smulkmenų pildyti "rankinį" dienoraštį, pastebėjau, kad ir jame kakava jau spėjo susilaukti nemažai dėmesio. Gedimino prospekte yra tokia bandelinė, kurią dar kitame pasąmonės lygmenyje vadinu "Baltąja Bandeline". Ten gėriau labai šlykščią kakavą. Išgėrusi pusę puodelio, nusprendžiau vis dėlto įsiberti kelis(-iolika) šaukštelius(-ių) cukraus. Dar nebuvo tekę gardinti kakavos papildomu cukrumi. Padėjo. 

Tačiau bandymas pasijusti Rowling negrįžtamai žlugo. 


Tiesa ir tai, jog kakava turi didelį minusą - pieną. Dažniausiai neturiu tiek pieno, kiek noriu išgerti kakavos (pastarosios nuo gimtadienio dar nepritrūkau. Tai vis pieno kaltė). O kai pagaliau ryžtuosi nusipirkti šeimyninį paką pieno, staiga nebenoriu kakavos ir grįžtu prie arbatos. Tada Liūtukas desperatiškai imasi kepti blynus, kad išgelbėtų vargšą pieną nuo klozeto. Šiuo atžvilgiu pienui pasisekė. Laikais, kai gyvenau vienui viena, būtų neišvengęs klozeto. 

Keista, jog įrašas turėjęs pašlovinti kakavą tapo toks atgrasus jai...

Tai tik įrodo, koks absurdiškas ir nesuvaldomas kartais mūsų pačių galvų pasaulis. 
Tačiau tai jau Salvadoro Dali sritis. O apie jį plačiau kitame įraše :))

Soundtrack: The Who - Eminence Front // The spray flies as the speedboat glides
And people forget

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą