2014 m. sausio 18 d., šeštadienis

Salvadoras Dali

Per gimtadienį gavau ne tik užtektinai kakavos (ir visiškai per mažai guminukų, turiu pridurti), tačiau ir Salvadoro Dali autobiografiją "Slaptas Salvadoro Dali gyvenimas aprašytas Salvadoro Dali". 

Tas žmogus... tas žmogus buvo fantastiškas. Dailininkas, skulptorius, kostiumų bei teatro dekoracijų autorius, dizaineris ir taip toliau, ir panašiai. Ir visa tai reiškia, jog jo parašyti žodžiai šoka prieš akis vaizdais ir spalvomis. Formomis bei tekstūromis. Kvapais, oro virpesiais, šėšėlių tonusais bei emocijų pliūpsniais. Temperamentu. Jauti tą nesvarumo būseną, kurią patiria devynmetis Salvadoras persisvėręs per balkono turėklą. Apima paniška žiogų baimė bei karštligiškas, anarchinis triumfas po kalbos iš keturių žodžių, sukėlusios riaušes tarp klausytojų... 

Dabar jau žinau, jog Dali nebuvo genijus. Jis vaidino genijų ir visi juo patikėjo.
Žinau, jog Dali buvo profesionalus manipuliatorius žmonėmis, vertęs juos šokti pagal savą ritmą. 
Ir jaučiu kaip tas ritmas užvaldo mane pačią. Jaučiu kaip jo arogancijos bei didybės pilna maniera šmėkščioja tarp Lunos rašomų eilučių. Nežinau, ar tai gerai. Nežinau, ar blogai. Tiesiog šiandien apėmė rašymo karštinė. Po pusdienio praleisto laukiant savo kompiuteriuko "Miau" likimo ir skaitant Dali autobiografiją. 

"Ne, nė su vienu dievu nenorėčiau keistis vietomis."

Šio žmogaus įtakoje tebegyvensiu ateinančias kelias savaites. Mano susižavėjimas kuo nors visada būna ilgalaikis ir visa apimantis. Ville Valo puikiai tai žino. Dali paveikslai tai puikiai žino. Atėjo eilė Dali rašytiniam paveldui...

P.S. Taip - greitu laiku ketinu būtinių būtiniausiai apsilankyti Klaipėdoje, nors greičiausiai toje parodoje bus tik absoliučios nuotrupos, kurių negaila mėtyti ir vėtyti po pasaulį...


Soundtrack: Keistuolių Teatras - Plėšikų Daina // Į kelią be žvaigždžių tankmėje, 
Mus pašaukė dalia negailestinga

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą