2014 m. kovo 29 d., šeštadienis

Keistuoliai

2014 m. kovo 22 d., šešt. Vilnius.

Paskutinis koncertas. Paskutinis turėtas bilietas į kur nors...
25-tasis Keistuolių Teatro jubiliejus ^^ 

Mano meilės Keistuolių Teatrui šaknis galėjote įžvelgti įraše apie filosofų "Bardaką". Čia vėl to nebeperpasakosiu. Galiu tik papildyti dar vienu nutikimu...

Pirmas kursas. Tiesa, jis dar net nebuvo prasidėjęs... rugpjūčio pabaigoje mama atvežė į bendrabutį, įkurdino savo pirmą aukštojo mokslo siekti išpurptelėjusį vaiką ir išvažiavo. Tą pačią dieną susipažinau su Liūtu, tą pačią dieną pajutau ką reiškia būti negeriančia būrelyje grupiokų prie Vilnelės... nė vienos būsimos kambariokės tuo metu dar nebuvo. Tebeatostogavo pas mamas ir manimi mažai domėjosi, nors pasiskambinau nurodytu numeriu...
Jaučiausi blogai - palikta, vieniša, išsigandusi, nekenčianti savęs. Bijanti.

Naktį parkelis tarp VU bendrabučių užsipildė pijokaujančiu jaunimu... ir pačiame bendrabutyje siautė ištrūkę laisvėn pirmakursiai. Rašiau dienoraštį. Dabar jį vartant akivaizdu, jog kapsėjo ašaros. Tačiau tada... tada iš 12 barako visais plaučiais užtraukė Keistuoliai! Kurmio dainelę! 

Nereikia jaudintis, oi, ne,
Kad kurmiai rausias po žeme...

Ta dainelė buvo tokia į temą, tokia nuotaikinga, tokia netikėta... 
Nemanau, jog tą vakarą daugiau verkiau :) Vaistai suveikė mygom ^^

O dabar grįžkim į šių metų kovo 22. Trečia diena iš eilės koncerte. To dar nėra buvę, - visai patiko ^^
Jei pirmame buvau tik su Liūtu, jei antrame kaip įprasta viena, tai šiame net su keturiais bičiuliais, su kuriais tik į Keistuolių ar Skylės koncertus ir galime eiti :) Kaip tikra ekspertė išrinkau mums vietas stovėjimui. Po koncerto Luna II labai džiaugėsi, nes būtent toje pusėje visą laiką ir stovėjo Kaniava, o dėl jo ji ir geriausia jos draugė eina iš proto :))

Iš tiesų koncertas buvo be galo nuotaikingas. Jau vien ko vertos tos rašytinės įžangos prieš pačių aktorių pasirodymą. Šmaikštu. Be galo. Manau, jei ir turiu bent kiek gero humoro jausmo tai 50/50 išmokau jo iš tėčio ir Keistuolių teatro :) Tik dar kartą tuo įsitikinau.

Kita vertus tikrai nesu mačiusi visų jų vaikiškų spektaklių. Kai kurie jų visiškai tolimi (arba kitaip tariant tik tikriems vaikams, o ne tokiam peraugusiam kaip aš), o taip norėjosi dar ir dar dainelių iš būtent mano mėgtų spektaklių. Savanaudis aš vaikas buvau, toks bruožas ir vėl išlindo klausantis Keistuolių. Matot, kokie jie įtakingi? :))

Antrojo dalis skirta "suaugusiems" spektakliams. Šioje dalyje graudinomės su Romeo ir Džiuljieta, o netrukus vėl šėlome su pačiais pačiausiais Brėmeno muzikantais bei "Vogtomis dainomis". Jaučiuosi kiek pavargusi, pamiršau ar net visai nežinojau kai kurių dainų žodžių, tačiau tas jausmas po viso ko vėl apėmė - jau viskas? Koooodėl?....

Ech, mielas vakaras, su mielais draugais ir pačiais mieliausiais Keistuoliais.
Lauksim garbingo 30-mečio :)



Soundtrack: Keistuolių Teatras - Aukštyn Kojom // Jūs gyvenat taip, kaip norit, 
Mes gyvenam aukštyn kojom


hReklamag

Kviečiu prisijungti prie "muzikinio" rolių žaidimo Popmundo:
 Bei mergaitiško "stiliaus" žaidimo Mados arena:

Apocalyptica

2014 kovo 21, penkt. Vilnius.

Neįtikėtina diena. Ypač po praėjusio savaitgalio, kai vėjas maišė sniegą ir žemės dulkes tarpusavyje. 
O dabar... + 15 °C. Imu bijoti to momento, kai suvoksiu, kad visiems rašto darbams liko po naktį... 
Tačiau šią akimirką saulė šildo skruostą, o oda aptrauktą petį ir nugarą net kaitina.
Vėjas maloniai glosto...

Įsėdau į traukinį Vilnius-Kaunas. 
Kaip retai jais bevažinėju... traukinio bildesys, juk taip meiliai kažkur giliai įaugęs.

Kaunas. Žalgirio arena.

Nuo scenos alsuoja, tarsi žemyn krentantys, aidintys garsai. Tarsi blaško bangos už paruoštų muzikantams vietų iškabintą violenčelių laivą...

Per pusę perskelta arena pilnėja ir krebžda žmonėmis.
Panašu, jog iš manosios vietos vaizdas į sceną bus tikrai puikus. 
Laukiu. Ir tai taip žavi. Patys įvairiausi žmonės:
nuo metalistų, iki solidžių ponių.

Tokių ponių, kurios šiandien autobusų stotelėje aptarinėjo spektaklį "Barbora Radvilaitė" ir baisėjo, kaip šiuolaikiniai menininkai sudirbinėja su savo keistenybėmis klasikinius kūrinius (nesu tikra, ar tai jos ir "Barborai" taikė). "Tegul rašo naujas pjeses, naujus baletus, jei jau nori išsidirbinėti...". 
O štai sėdi jų kolegės ir laukia Apocalypticos :)) 
Taip pat mačiau vaikinuką su "Tears on Tape" marškinėliais ir daugybę pačio tinkamiausio kam nors garbinti ir persekioti amžiaus mergaičių su naujutėliais "Apocalyptica Symphony". Žavu.

***

Tik užgriežus Eicca, Perttu ir Paavo violončelėms jau apsiašarojau... buvo be galo gražu. 
O kur dar tas jausmas "pagaliau"! Juk Apocalytpica Lietuvoje 8-tą kartą, o aš juos mačiau pirmą... 

Kaip ir tikėjausi (ir tikiuose ne todėl, jog tikėjausi) viskas buvo be priekaištų - garsas, atlikimas, apšvietimas, plaukų kratymas, Perttu seksualumas ir Paavo akys. Jis turi giliai muziką mylinčias akis - tai nuostabu. 


Ir vis dėlto, nuostabiau nei Paavo akys skambėjo "Bittersweet"... Iš naujo įsimylėjau tą melodiją, nors nuo 11 klasės naudoju ją kaip telefono skambutį... iki ašarų. Vėl. Tačiau didelę dalį koncerto jaučiausi kaip ne sava – ten juk nebuvo stovimų vietų. Pusę koncerto prasedėjau pusiau ant žarijų, pusiau nulieta ledu. Tik priekyje kairėje vienas dėdė kuo garsiausiai, aukščiausiai šokinėdamas ir į nieką nekreipdamas dėmesio, reiškmė savo susižavėjimą tiek metaliniais, tiek rimtesniais Apocalyptica ir Avanti atliktiems kūriniams. Ir tik kai viena po kitos buvo sugrotos "Somewhere Around Nothing" ir "Worlds Collide"... prasidėjo tikrių tikriausias roko koncertas! ^^ Esami tarpai tarp apatinių sėdimų sektorių užsipildė šokinėjančiais ir kitaip nuoširdžiausiai
š ė l s t a n č i a i s žmogais. Prisijungiau prie jų ir likęs vakaras tapo toks, kokio ir laukiau, kokio norėjau, dėl kokio trenkiausi iš Vilniaus ir pabėgau iš vienos paskaitos :)

M. Patašiaus nuotr. (lrytas.lt)
Įspūdingiausia be abejo buvo trijų violončelių atlikta "Tautinės Giesmės" ištrauka, apšvietimui už muzikantų nugarų "iššvietus" trispalvę...

Va, tada tai paleidau dūdas. Raudojau pasikūkčiodama, nors net nesupratau, kokia tai melodija! Smegenys suvokė tik tiek, jog lietuviška, jog gilių giliausiai įaugę, jau gražiau nieko nėra...
Visos minios dainuojama "Nothing Else Matters" tam tikrai neprilygo...

Dar labai įsiminė Perttu.
Nu, jau tas...
didelis vaikas. Kaip ir mano Liūtas.
Stileiva. Visai ne kaip Liūtas.

M. Patašiaus nuotr. (lrytas.lt)
Kaip jis šoko "baletą", pagal visų kitų grojamą Tčaikovskio (?) kūrinį;
kaip Eiccai kalbant priėjo iš šono prie mikrofono sakydamas "Pika-Pika" :))
Žavuolis vaikas. Tegul nė nebegrasina plaukų nusikirpti! Kooookie gražūs. Mua ^^

M. Patašiaus nuotr. (lrytas.lt)
Vytenio Jurevičiaus nuotr. (music.lt)
M. Patašiaus nuotr. (lrytas.lt)

Soundtrack: Apocalyptica - Bittersweet (feat. Ville Valo and Lauri Ylonen) // I'm bearing her cross
She's turned into my curse

hReklamag

Kviečiu prisijungti prie "muzikinio" rolių žaidimo Popmundo:

 Bei mergaitiško "stiliaus" žaidimo Mados arena:


2014 m. kovo 28 d., penktadienis

Bardakas

Kovo 20, Loftas, Vilnius.

Kai kovo 20, švęsdami Žemės dieną su Liūtu įžengėme į Loftą, ten jau grojo Arbata.
Pagal filosofų "Bard'ako" programą jau buvo sugrojusios dvi grupės, Arbata - trečioji.
Tačiau iš jų neišgirdau nė vienos pažįstamos dainos. Nors su publika bendravo vyrukas smagiai.
Vis dėlto jų pasirodymas prailgo... Norėjau, jog kuo greičiau pasirodytų Andrius Kaniava (vyresnysis) ir dingtų tas jausmas, jog Liūtui nuobodu. Juk ten jį atsitempiau aš, tad ir jaučiausi kaltai dėl to.

O pagaliau sulauktas Andrius buvo toks mielas ir šmaikštus. Visai kaip vaikystėje, nors plaukai po kepurė jau visai žili, tačiau kad ir kiek keiksmų būtų jo bardiškoje kūryboje, vis tiek jaučiuosi lyg ta pati į taktą nepataikanti, ant stalų ir fotelių svetainėje šokinėjant mergaičiukė, pagal visu garsu trankančią "Aukštyn Kojom" kasetę. Je. Tuo tarpu tą vakarą prieš penkias dienas Lofte skambėjo ir "Kitas gyvenimas", ir "Fėja"... Buvo labai gera. Labai gerai :) 

Tomo Vinickio nuotrauka (alfa.lt)
Vakaro finalas - Vidas Bareikis.

Deja, programa vėlavo (maždaug valanda) ir daugybė žmogų ėmė lėkti į paskutinius troleibusus/autobusus. Mudu rizikavome išbūti iki pat galo ir buvo n u o s t a b u.

Tas vyrukas toks nuotaikingas, toks malonus, paprastas, be atstumų, be svetimų taisyklių.
Trinantis sieną/-as tarp publikos ir artisto.

O be visa ko dar ir dainą kartu su juo įrašėm :) Skamba pasikeliančiai, bet ką jau čia padarysi...
Nepavyksta įkelti video, tad prašau sekti nuorodą čia ^^"

Tačiau apskritai visus atlikėjus vienijo tai, jog visą laiką šalia buvo Liūtas.
O... o tai reiškė, jog buvau apkabinta iš visų pusių, priglausta iš visų pusių... stebuklingai.
Ir nebereikėjo liūdinčiai pavydėti kitoms poroms/porelėms/vaidinančius poreles...

Soundtrack: Vidas Bareikis - Sėdau // Įdomu ir keista, Valgyt tavo maistą...

hReklamag

Kviečiu prisijungti prie "muzikinio" rolių žaidimo Popmundo:
 Bei mergaitiško "stiliaus" žaidimo Mados arena:


2014 m. kovo 25 d., antradienis

Witihin Temptation

Dvi dienos po Dream Theater stovėjau eilėje prie "Teatro Arenos" ir nekantriai laukiau kol išvysiu vienus iš pačių pačiausių - Within Temptation.

Jų muzikos klausymosi tradicijos manajame grotuve jau pakankamai ilgos, o ir naujasis albumas "Hydra" nenuvylė. Jame išleista "And We Run" net tapo viena tų dainų, kurių nekyla ranka perjungti :)

Taigi, 2014 kovo 4, Teatro Arena, Vilnius.

Per savo žioplumą vietoje atsiradau tikrai anksti, gal 40 minučių iki įleidimo į pačią areną. Tad teko daaauuug daaauuug laukti. Ir šalti. Mano nuo vasario pradžios niekaip nepasveikstančiam organizmui tai nebuvo į gerą. Tačiau po begalės laukimo gavau tikrai puikų apdovanojimą - vietą "pirmoje eilėje" ^^ Patogiai įsitaisiau prie apsauginės tvorelės. Lygiai (ar panašiai) ten pat, kur ir per Megadeth. Jau prieš koncertą supratau, kad tai kaaažką reiškia. 

O būtent tai, jog Within Temptation išsiveržė į antrą geriausio matyto koncerto vietą! 
Sharon ir vyrukai dėjo iš širdies, o ir publika tos širdies pridėjo gerą dalį... 
Buvo stebuklinga. 

Žemė drebėjo po kojomis šokinėjant, vaizdai lėkė pro užmerktas akis pašėlusiai kratant galvą, o tarpais į rankas nebesubėgdavo kraujas nuolat laikant jas iškėlus, nuolat plojant. 
Jei per Dream Theater "išsidaviau į valias", tai su Within Temptation viršijau visas įsivaizduojamas ribas.
Ir žinoma apsiverkiau.. kur jau aš ne.. tačiau pagal tai (manau) galima vertinti aukščiausio emocionalumo taškus koncerte... bent vieną:

dainos paskyrimą Ukrainai.. nesugebu prisiminti, kuri tai buvo daina. 
Tačiau tiek grupės, tiek publikos jautrumas šiuo klausimu tikrai sujaudino.

Antrą kartą pratrūkau, kai bisui užgrojo "Fire and Ice".
Nemačiau jos setliste, tikrai nemačiau... Ir va... 
Tai tokia daina, kai jos vienut vienutėlės užtenka, 
kad mylėtum tą grupę, kad eitum į jos koncertą.
O kur jau visa asmeninė drama slypinti po ja... 
Ech...

Koncertas buvo pasakiškas. Čia dar labai tiktų pacituoti Deivido Budgino recenziją iš music.lt:
Jei beveik visose savo recenzijose turėdavau priekaištų Lietuvos muzikos gerbėjams, šį kartą didžiavausi "Within Temptation" klausytojais. Beveik visas dainas publika dainavo kartu, reagavo į Sharon bendravimą, o kvietimas bisui buvo daugiau nei įspūdingas. Ir tai buvo pirmas kartas, kai grupei pasakius „mes čia tikrai sugrįšime“ aš tuo patikėjau, nes matėsi, kaip visa grupė buvo nustebinta tokios reakcijos ir atgalinio ryšio.
Tačiau negaliu nepaminėti ir "pašalinio" šio koncerto poveikio... Sprandą, nugarą ir rankas skaudėjo dar bent tris dienas. Ypatingai sprandą ir nugarą. Apskritai taip pavargau, jog išėjus pro "Teatro Arenos" duris ir pamačius tą m i l ž i n i š k ą kalną, priešais įėjimą... maniau, jog niekada jo neįveiksiu. O kur dar mėšlungis surakinęs kojas, kai maniau kviestis Liūtuką į pagalbą... Tačiau visa tai tik patvirtina, koks nepakartojamas buvo šis koncertas. Ir aš būtinai lauksiu Within Temptation sugrįžtant su nauju albumu (ar be jo) ^^

Renatos Drukteinytės nuotrauka (fotogriausmas.lt)
Manto Daleckio nuotrauka (unrest.lt)
J. Stacevičiaus nuotrauka (lrytas.lt)

Soundtrack: Within Temptation - Ice Queen // Haven't you seen? Haven't you seen?
The ruins of our world

hReklamag

Kviečiu prisijungti prie "muzikinio" rolių žaidimo Popmundo:

 Bei mergaitiško "stiliaus" žaidimo Mados arena:

Dream Theater

Kovas buvo (ar bent jau beveik buvo) neįtikėtinas mėnuo. O neįtikėtinas tuo, jog į jį susispietė visa puokštė koncertų. Deja, daugiau jų pagal mano kišenę šiemet ir nenusimato... 

Viskas prasidėjo nuo kovo 2.

Tądien traukiau į "Siemens" areną išgirsti ir pamatyti tuos giliai giliai smegenyse nuolat tūnojusius dėdes, geriau žinomus kaip "Dream Theater". 

Kada po miestą išplito jų koncertą reklamuojantys plakatai? Nebepamenu... tačiau po vieną jų buvo "ant" abiejų namai-universitetas maršrutų, tad nuolat kirbėjo kažkoks liūdėsėlis, jog negaliu sau leisti dar ir šio koncerto (tuo metu turėjau susipirkusi bilietus į kitus tris renginius)... Ypač žinant, jog jų 4-5 dainų teklausiau ankstyvojoje jaunystėje, o ir tų pačių pavadinimų be "I Walk Beside You" nebežinojau... Tačiau kokybė yra kokybė, talentas yra talentas, o meilė muzikai - meilė muzikai. Tad kai laimėjau bilietą į tą koncertą, mažių mažiausiai, kaip kokiam Asteriksui, ant kepurės išaugo sparniukai  ^^

Įžengus į areną atrodė, jog šimtą metų nebuvau metalo koncerte. Jaučiausi tokia išsiilgusi būtent tokių koncertų atmosferos - ilgi plaukai, odiniai aprėdai ir kaukolėtos, apsikraujavusios ar dar kitaip Metalliškos maikės-marškinėliai su grupių pavadinimais. Aaaach, taip ir pradedi mintyse headbang'inti... Žavu.

Po kiek laiko įžengusi į pačią arenos salę trumpai nesusigaudžiau kur papuoliau - arena sumažinta iki (turbūt) "Forum Palace" dydžio... Tokioje aplinkoje pati scena atrodė dar didesnė nei buvo iš tiesų, nors tikrai neteko matyti tokios m i l ž i n i š k o s scenos. Žmonių nebuvo daug, tad nesunkiai susiradau patogią vietą koncerto stebėjimui.

Scenoje pasirodžius pačiai progresyviajai penkiukei iš karto atėmė amą jų profesionalumas. Jeckau peckau... per stygas ir klavišus lakstantys pirštai, regis iš begalinių plaučių kylantis LaBrie balsas, o jau Mangini (būgnininko) jėga ir veido mimikos - kiek aš iš jų linksmumo turėjau :)) mielas dėdė ^^

nebežinau kieno nuotrauka :(

Kitas labai įsiminęs dalykas - Petrucci akys.
Juodos juodos. Kiaurai einančios. O gal ir nieko nematančios?
Tačiau kokios juodos, regis, įsikimba į tavąsias ir jau niekur nepabėgsi. 
O iš kitos pusės, tarsi pliušinio meškučio sagutės ^^

Vytenio Jurevičiaus (music.lt) nuotrauka
Trečia - vaizdo projekcijos. Kartais į jas labiau užsižiopsodavau nei į tą patį Petrucci, ar LaBrie...

nebežinau kieno nuotrauka...

Apibendrinus - turėjau labai šaunų laiką, prisidaviau į valias, o dabar klausantis jų dainų neapleidžia jausmas, jog gyvai jos buvo atliktos daug geriau nei įrašuose ^^ 

Soundtrack: Dream Theater - The Looking Glass // You are caught up in your gravity 
Bathing in the spotlight
 Imitating fame

hReklamag

Kviečiu prisijungti prie "muzikinio" rolių žaidimo Popmundo:

 Bei mergaitiško stiliaus žaidimo Mados arena: