2014 m. kovo 29 d., šeštadienis

Apocalyptica

2014 kovo 21, penkt. Vilnius.

Neįtikėtina diena. Ypač po praėjusio savaitgalio, kai vėjas maišė sniegą ir žemės dulkes tarpusavyje. 
O dabar... + 15 °C. Imu bijoti to momento, kai suvoksiu, kad visiems rašto darbams liko po naktį... 
Tačiau šią akimirką saulė šildo skruostą, o oda aptrauktą petį ir nugarą net kaitina.
Vėjas maloniai glosto...

Įsėdau į traukinį Vilnius-Kaunas. 
Kaip retai jais bevažinėju... traukinio bildesys, juk taip meiliai kažkur giliai įaugęs.

Kaunas. Žalgirio arena.

Nuo scenos alsuoja, tarsi žemyn krentantys, aidintys garsai. Tarsi blaško bangos už paruoštų muzikantams vietų iškabintą violenčelių laivą...

Per pusę perskelta arena pilnėja ir krebžda žmonėmis.
Panašu, jog iš manosios vietos vaizdas į sceną bus tikrai puikus. 
Laukiu. Ir tai taip žavi. Patys įvairiausi žmonės:
nuo metalistų, iki solidžių ponių.

Tokių ponių, kurios šiandien autobusų stotelėje aptarinėjo spektaklį "Barbora Radvilaitė" ir baisėjo, kaip šiuolaikiniai menininkai sudirbinėja su savo keistenybėmis klasikinius kūrinius (nesu tikra, ar tai jos ir "Barborai" taikė). "Tegul rašo naujas pjeses, naujus baletus, jei jau nori išsidirbinėti...". 
O štai sėdi jų kolegės ir laukia Apocalypticos :)) 
Taip pat mačiau vaikinuką su "Tears on Tape" marškinėliais ir daugybę pačio tinkamiausio kam nors garbinti ir persekioti amžiaus mergaičių su naujutėliais "Apocalyptica Symphony". Žavu.

***

Tik užgriežus Eicca, Perttu ir Paavo violončelėms jau apsiašarojau... buvo be galo gražu. 
O kur dar tas jausmas "pagaliau"! Juk Apocalytpica Lietuvoje 8-tą kartą, o aš juos mačiau pirmą... 

Kaip ir tikėjausi (ir tikiuose ne todėl, jog tikėjausi) viskas buvo be priekaištų - garsas, atlikimas, apšvietimas, plaukų kratymas, Perttu seksualumas ir Paavo akys. Jis turi giliai muziką mylinčias akis - tai nuostabu. 


Ir vis dėlto, nuostabiau nei Paavo akys skambėjo "Bittersweet"... Iš naujo įsimylėjau tą melodiją, nors nuo 11 klasės naudoju ją kaip telefono skambutį... iki ašarų. Vėl. Tačiau didelę dalį koncerto jaučiausi kaip ne sava – ten juk nebuvo stovimų vietų. Pusę koncerto prasedėjau pusiau ant žarijų, pusiau nulieta ledu. Tik priekyje kairėje vienas dėdė kuo garsiausiai, aukščiausiai šokinėdamas ir į nieką nekreipdamas dėmesio, reiškmė savo susižavėjimą tiek metaliniais, tiek rimtesniais Apocalyptica ir Avanti atliktiems kūriniams. Ir tik kai viena po kitos buvo sugrotos "Somewhere Around Nothing" ir "Worlds Collide"... prasidėjo tikrių tikriausias roko koncertas! ^^ Esami tarpai tarp apatinių sėdimų sektorių užsipildė šokinėjančiais ir kitaip nuoširdžiausiai
š ė l s t a n č i a i s žmogais. Prisijungiau prie jų ir likęs vakaras tapo toks, kokio ir laukiau, kokio norėjau, dėl kokio trenkiausi iš Vilniaus ir pabėgau iš vienos paskaitos :)

M. Patašiaus nuotr. (lrytas.lt)
Įspūdingiausia be abejo buvo trijų violončelių atlikta "Tautinės Giesmės" ištrauka, apšvietimui už muzikantų nugarų "iššvietus" trispalvę...

Va, tada tai paleidau dūdas. Raudojau pasikūkčiodama, nors net nesupratau, kokia tai melodija! Smegenys suvokė tik tiek, jog lietuviška, jog gilių giliausiai įaugę, jau gražiau nieko nėra...
Visos minios dainuojama "Nothing Else Matters" tam tikrai neprilygo...

Dar labai įsiminė Perttu.
Nu, jau tas...
didelis vaikas. Kaip ir mano Liūtas.
Stileiva. Visai ne kaip Liūtas.

M. Patašiaus nuotr. (lrytas.lt)
Kaip jis šoko "baletą", pagal visų kitų grojamą Tčaikovskio (?) kūrinį;
kaip Eiccai kalbant priėjo iš šono prie mikrofono sakydamas "Pika-Pika" :))
Žavuolis vaikas. Tegul nė nebegrasina plaukų nusikirpti! Kooookie gražūs. Mua ^^

M. Patašiaus nuotr. (lrytas.lt)
Vytenio Jurevičiaus nuotr. (music.lt)
M. Patašiaus nuotr. (lrytas.lt)

Soundtrack: Apocalyptica - Bittersweet (feat. Ville Valo and Lauri Ylonen) // I'm bearing her cross
She's turned into my curse

hReklamag

Kviečiu prisijungti prie "muzikinio" rolių žaidimo Popmundo:

 Bei mergaitiško "stiliaus" žaidimo Mados arena:


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą