2014 m. rugpjūčio 9 d., šeštadienis

Kas per velnias tas blog'as yr?

PERSPĖJIMAS:
Šis įrašas tai nevykęs dialogas su savimi, kurį parašius pasidarė tiesiog gaila 'nepaskelbti', nes laiko tai surijo daug. Tačiau tikrai nepatariu jo skaityti. Geriau atsakykite į apklausą, kuri turi kažkur čia šone būti.
Na, nebent esate pasiryžusios turėti minčių ir dalintis jomis komentaruose benarpliojant šitą velniavą.

Užvakar įsijungiau blogspot ir mintys nuklydo kitur, rankos prie kitų darbų.
Tačiau vakar netikėtai sulaukiau komentaro. Dėkui p. Dantų Pastai. 

Pradėjau žiūrinėti kas ir kaip, ir likau labai nustebinta - kaip vienas žmogus gali reprezentuoti tiek daug skirtingo pobūdžio blog'ų? :D Tai ir juokinga (ne iš piktumo), ir labai rimta. 

1. Blog'as, kuris labai nori būti, tačiau jo kiekvienas įrašas prasideda "nuo šiol rašysime dažniau".
Čia toks kaip mano paklydėlis rūke.

2. Super-duper-popsinis ir velniškai popiuliarus blog'as, kurių net nemaniau Lietuvoje esant. 
Daugiau nei milijonas peržiūrų! Jup. Milijonas. Na, kai yra tiek rašytojų, kurios turi vieną bosą, gal ir logiška.

3. Įstabus ir net didesnį įspūdį darantis asmeninis blog'as
Neįtikėtina, kad galima tiek visko prirašyti! Ir prifotograuoti... Daug fotografuoti ir taip puikiai.

Besidairydama, kas gi čia taip netikėtai, užklydo į mano snaudžiančio ežiuko urvelį, vis mąsčiau - kaip keista.

Mano (Lunos) pirmasis blog'as buvo ale asmeninis, kuriame sukūriau tik naivų, nuobodų pirmą įrašą.
Po to turėjau popmundo (tuo metu vis dar popomundo) veikėjo blog'ą, kuris egzistavo, tol kol turėjo skaitytoją - kitą to paties žaidimo žaidėją. 
Tada atėjo didingo superpanelės blog'o laikai. Jup, jaučiausi tikrai kieta, užsivedusi ir atrodė, jog turiu tiek visko parašyti, papasakoti, tiek daug įvairių nuomonių apie viską... Kol nesupratau, kad visa tai šūdas ir laikas užaugti. O dar geriau - pradėti gyventi savo gyvenimą, kuris vis platesne šypsena kviečia į save. 
Tada... tada išsirito ežiukas rūke. Iki šiol pasimetęs tarp erdvių padarėlis.
Daugmaž tuo pačiu laiku, ar kiek vėliau, sukūriau dar vieną blog'ą. Skirtą geriausioms draugėms, išblaškytoms po pasaulį. Tiesa, jį skaito tik pati geriausia ir toliausiai nusitrenkusi iš visų. 

Iš visos šitos krūvos, tik paskutinis yra t i k r a s. O šiandien pamačiau, jog tokių blog'ų yra. Ir jie vieši. Šauktukas! Argi nekeista? Po ledinės arbatos žlugimo (o gal ir anksčiau) pamačiau, jog kiti sp blog'ai arba nurimę, arba perėję į pusiau asmeninius. Tokius mistiškus, paslaptingus, kuriuose labai meniškai, labai pro aplinkui pasakojama tai kas vyksta to mažo niūraus žmogučio (aka blog'erio) pasaulyje. Šito labai nenoriu. 

Ir vis tik keistas jausmas nepalieka, po tokio intensyviai tikrų blog'ų peržiūros. Na, tas ponas milijonas peržiūrų, be abejo, nė velnio netikras. Toks popsinis žurnalas ir tiek. Šiaip žavi pati iniciatyva ir sugebėjimas ją išlaikyti. Nors blog'o, kuriame aptikau bent vieną Bieberį garbinantį komenatarą nė už ką nesekčiau. Niekada. 

 Ir vėl nukrypau nuo tikrų blog'ų, kaip savavališkai juos pakrikštijau. 
Iki šiol tokia aktyvi drąsuolė buvo tik Iveta. Su savo paprastais nuotaikų ir įvykių, atradimų, liūdėsėlių ir džiaugsmelių pasidalinimais. Tokiais paprastučiais.
Šiandien atsipaisčiau, kad ir kita madistė, žavioji ir nuostabioji Eleanoor, tiksliau, Mirseta, prieš dvi savaites susikūrė naują blog'ą, kuris kaip suprantu turėtų būti tas tikrasis. Tačiau taip ir tebetūno su vienu įrašu...

Taigi iš visa ko panašu, kad blog'ai būna trijų rūšių:
- apie kažką, kas įdomu tam tikrai žmonių rūšiai ir į ką tu pats esi gerokai įsijautęs (pvz., Sp);
- apie viską ir nieką. Popsiniai blog'ai. Ale, žurnalai, kur kiekvienas ieško sau aktualių temų;
- apie savą asmeninį gyvenimą. Su nuotraukomis iš kelionių, asmenukėmis ir šiaip smagiomis (ar kaip tik labai atvirkščiai) blevyzgomis.

Tad štai kur klausimas:
koks turėtų būti ežiukas rūke?
Kad nenumirinėtų kas mėnesį...
Kad man būtų smagu.
Ir Jums.
Ir gaučiau daug komplimentų ^^
Khem.


Vis tiek nesuprantu.
O gal gali būti ir visko mišinys?
Pati nesuprantu, ko mane tai taip sujaudino.
Jaučiuosi pagimdžiusi vaiką, tačiau nedavusi jam vardo, kuris lydėtų per pasaulį.
Todėl mes abu kiek sutrikę.

Pagrindinė problema - rašyti tikrą blog'ą kiek bijau, kiek nejauku, kiek nenoriu.
Bijau, nes nenoriu būti identifikuota. Nenoriu ir taškas. Fi. Iš to ir nejauku.
Nenoriu, jau dėl minėtos priežasties, nes galiu pradėti seilėtis vien apie Liūtą. Iš kitos pusės - be Liūto aš nesu aš. Ir niekada nebenoriu, kad būtų kitaip. Be to, kai pradedi rašyti tikrą blog'ą, norisi, kad viskas būtų išdėstyta nuosekliai. Bet taip neišeina. Tada lauki, kol turėsi laiko aprašyti tam ką praleidai. Neišeina. Tada nerašai apie naujus įvykius, nes dar neparašei apie senus... Kažkoks užburtas ratas.

Kaip vis dėlto sunku norėti, tačiau nežinoti ko.
Arba žinoti, tačiau ne iki galo.

Žioplys tu, Luna.



P.S. Dėkui p. Dantų Pastai už malonų komentarą.
Labai labai. Smagu būti vertinamam.

Soundtrack: David Bowie - Letters to Hermione // And when he's storn, he's strong for you

1 komentaras:

  1. Manau būtų šaunu - visų trijų mišinys. Jei bijai atsiskleisti (kaip supratau), tai ta tema rašyk mažiau arba nuslėpk faktus.. Dalinkis kuo nori ir kas tau atrodo tuo metu aktualu. Man pavyzdžiui labai patinka dalintis savo gyvenimo džiaugsmais. (Tiksliau, tai yra vienintelis dalykas apie kurį netingiu parašyt, nes man buvo daug idėjų daryti tag'us. Tinginystė kolkas laimi) Todėl mano blogas toks visiškai maniškis ^^ P.s. kadangi aš tingiu pildyti dienoraštį, tai pildau jį kas mėnesį ir vis pasižiūriu bloge ar ko nepraleidau (iš svarbesnių dalykų). Tai vat. Taip išeina, kad blogas padeda pildyti dienoraštį. :D Žodžiu, kažką sumaliau. Tikiuosi pagavai mintį kurios čia, net nebuvo... Ech, rašyk aklai, kaip Ežiukas - Rūke. :D

    AtsakytiPanaikinti