2014 m. rugsėjo 9 d., antradienis

13. Snoras

2014 m. rugsėjo 8 d.

13. Snoras 

He's alive... - pasakytų babuinas ir nukurnėtų į džiunglių gilumą. 

Iš tiesų (kartais manau), kad tik Šiauliuose gali išlikti tokie perliukai, kurie regis mieste nuo amžių amžių.

Pavyzdžiui, senasis dėdė prie Motinystės fontano (priešais Tris nykštukus), kuris siūlo padaryti jums nuotrauką prie tų pačių Trijų nykštukų arba žaliuojančio bulvaro fone. Dar pas jį galima pasisverti. Labai mielas. Sėdi per dienų dienas, amžių amžius ir klausosi savo mažos radijytės.

Lygiai tokia pat Šiaulių ikona - jo kaimynė knygų pardavėja. Lygiai taip pat nuo begalybės būna priešais Didždvario gimnaziją su savo ratuotu prekystaliu nukrautu knygų knygomis. Kartą Liūtas pirko iš jos knygą, tai taip ėmė protingai pasakoti apie tą knygą, kad kažkaip net nustebau... Ji turbūt vienintelė knygų pardavėja perskaičiusi visas savo parduodamas knygas! Cha, pabandykite kokiame "Pegase" padaryti apklausą, kiek pardavėjų kiek savo parduodamų knygų yra perskaičiusios... 

Dar Šiaulių neįsivaizduočiau be visada taip pat galingai įdegusios tetos, kuri prie Naujojo Dvaro IKI pardavinėja spaudą. Ji nėra tokia simpatiška, tačiau kai mačiau ją paskutinį kartą atrodė daug geriau nei pamenu ją iš mokyklos laikų. 

Ir tai yra įrodymas, kad vietas kuria ne tik architektūra ir lankytini objektai. Ne tik supermarketai ir elegantiškos kavinukės. Žmonės yra svarbu. Žmonės patys kuria savo miesto, savo lankytinų objektų auras ir padaro jas iš tiesų ypatingas. Nes tik žmogus yra tikras. Net jei kuria begales netikrų daiktų.

Soundtrack: Led Zeppelin - Whole Lotta Love //  Way, way down inside, I'm gonna give you my love, I'm gonna give you every inch of my love

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą