2014 m. rugsėjo 14 d., sekmadienis

18. Lapų spardymo metas

2014 m. rugsėjo 13 d.

18. Lapų spardymo metas

Jau galima po truputį pradėti džiaugtis geriausiu rudens smagumu - lapų spardymu. Tiesa, tie lapai kažkokie purvini ir pernelyg sudžiūvę, bet nieko. Smagu. 

Bet iš tiesų nė velnio nesmagu, nors šiandien dariau daugybę smagių dalykų:

spardžiau lapus;
blūdinėjau su sese;
pietavau su tėčiu;
buvau Dailės Galerijoje;
pirkau mugėje Kalėdines dovanas ir šiaip dovanas;
mačiau pramoginės simfoninės muzikos koncertą;
mačiau Jeronimą Milių tiesiai sau prieš nosį, puikiai dainuojantį, - ne kokioje Siemens arenoje;
mačiau nuostabų fejerverką ir stovėjau po juo, kai krito paskutiniai blizgučiai...

Tačiau viskas taip melancholiškai liūdna. Ar kartais jaučiate tokį nepakenčiamą egzistencinį liūdesį?
Kai viskas aplink liudija, jog turite švęsti gyvenimą civilizuotame pasaulyje, tačiau kuo viskas aplink džiugiau, tuo jums liūdniau? 

Šiandien man tokia diena. 

Tad sėdėkime iki ryto prie kompo ir veikime nesąmones, dėl kurių po to gailėsimės. 
O iš tiesų man tereikia prisiglausti prie tos plačios krūtinės, tarp saugių rankų, prie kvepiančių marškinių... ir vėl galėčiau šokinėti aplinkui kaip suknistas balionėlis. 

5,5 dienos be Liūto ir aš vėl isterikė. Miela.

Soundtrack: The Rolling Stones - Paint It Black // No colors anymore I wanted to be black

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą