2014 m. rugsėjo 17 d., trečiadienis

19 - 22, arba veiksmas ima slysti iš rankų

2014 m. rugsėjo 14 d.

19. Hogvartsas

Galutinai nusprendžiau, jog mano kompiukui trūksta haripoteriško rando. Tai visai menka problema (kai esi Šiauliuose), tiesiog palėpėje atvėriau savo Hario Poterio skrynią (tiesiogine to žodžio prasme - tai rimta, nemanykit kitaip). 
O jau tada problema tapo išsirinkti tinkamą lipduką... Jergau... ir ko tik ten nėra. Visokio plauko iškarpos, plakatai, lipdukai, šūdukai... antspaudai, pieštukai, raktų pakabukai, kojinės, dėlionės... saldainių dėžutės, sviestinių sausainių dėžė, visokios kitokios... netgi tokie nuo žemės paviršiaus išnykę daiktai kaip kępsai! Pati savimi neatsistebėjau. Koks apsėstas buvau vaikas. 

Nieko keisto, kad Hario Poterio klausimu susigalvojau naują (vis dar beveik naują) užsiėmimą – skaityti knygas angliškai (nuo pradžių be abejo) ir tuo pačiu metu klausyti audio knygos. Labai įdomu. Tas dėdė (kurio pavardės nepamenu) skaito labai įtaigiai, nors norisi, kad daugelio veikėjų balsai skambėtų kaip kino aktorių ir vis nustembi, kad taip nėra... Vis tiek po tokio skaitymo jautiesi kaip išniręs iš dar kitokio pasaulio nei tiesiog skaitydamas knygą, ar žiūrėdamas filmą. Labai keista. Keista ir žinoti, kad perskaityti Išminties akmenį tereikia mažiau nei 9 valandų! 

(Harry Potter and the Deathly Hallows part 2)

2014 m. rugsėjo 15 d.

20. Oranžinis vakaras

Tokie vakarai savyje turi kažko spindinčio ir žaižaruojančio. Kažko jaukaus ir tikro. Kažko kuo norisi dalintis. Norisi šypsotis ir visiems būti geru. Ir kad aplink tave visi būtų geri. Oranžiniai vakarai, nuauksinti saulės, kaip Liūto marškiniai. Turi savyje kažką tokio mielai rudeniško, tačiau tuo pačiu ir vasariškai šilto.

Linkiu atrasti oranžinio vakaro magiją, net jei tai pirmadienio vakaras, o jūs tik siurbčiojate atšalusią arbatą daugiabučio balkone. Nes magija ten, kur ją nusprendi matyti.

bacdbacd
Ir atsitiko tai kas turėjo atsitikti - ne tik praleidau kelias dienas įrašų, tačiau vieną jų iš viso nepadariau nuotraukos. Nes fotografuoti viešose vietose labai nejauku. Kvailas jausmas. Nesusitvarkau su juo. 

Soundtrack: Fleetwood Mac - The Chain // Damn your love, damn your lies

2014 m. rugsėjo 16 d.

21. Vilniaus kiemeliai

Vilniaus senamiestį sudaro trys dalys: turistiniai maršrutai, išgertuvių landynės ir kiemeliai.
Pastarieji man nepaprastai patinka. Kad ir į kurį nedrąsiai įkištum nosį, visur pasijusi patekęs į kitą pasaulį, visur rasi kažin kokią keistą, mielą, šypseną-nuostabą-susižavėjimą keliantį... kažką. Na, kaip, pavyzdžiui, apibūdinti šitą medžio spaudžiamą mergaitę? Neįtikėtina.

Kiemeliai ypatingi ir tuo, kad eidamas į juos jautiesi tarsi peržengtum kažin kokią ribą. Privačią erdvę. Bent mane apima jausmas, kad darau kažką nelabai leistino, apima nuotykio jaudulys. Labai keista reakcija, tačiau ji vis kartojasi. 

Ir nuotykis atsikleidžia, kai už namo fasado, kurį praeini bent kartą į mėnesį, atrandi kažką štai tokio...

Taigi kurkite sau nuotykius, mažiukai, ir bus įdomiau gyventi ;)

Liūto dienos frazė: Aš dėl tavęs viską padaryčiau.... tik neliepk labai sunkiai, gerai?

Soundtrack: Free - All Right Now //  Maybe we can see things the same

2014 m. rugsėjo 17 d.

22. Saldumynai

Nuo mažens buvau smaližė. Mamos močiutė atrodė geriausia pasaulyje, nes kiekvieną kartą atveždavo įvairiausių saldainių. Kai kurie jų, nors išnykę iš prekybos centrų lentynų, tebekelia nostalgiją. 

Vis dar esu nepalaužiama smagurė. Liūtas rimtai susirūpinęs mano dantukais. Tačiau labiau nei valgyti saldumynus man patinka tos akimirkos, kai reikia jų pripirkti daugybę. Kaip buvo, pavyzdžiui, darant Liūto gimtadienio tortą. Ėmiau iš lentynos viską už ko kliuvo akis. Geras jausmas. Toks shopoholiškas, tačiau geras. O gal būtent todėl ir geras?

Dar labai patinka po tokio apsipirkimo, viską sudėti į vieną krūvą ir ta krūva grožėtis ^^ Tiesiog taip. Be jokių kitų papildomų specialiųjų efektų. Kaip šiandien. Šiandien rinkau saldumynus, kuriuos išslapstysiu po namus prieš vėl išvažiuodama į Šiaulius. Kai dabar savaitei grįžau į Vilnių, spintoje radau trečdalį juodojo šokolado, o Liūtas paaiškino, kad per dieną suvalgo po dvi skilteles. Jau kol aš šalia (bent jau netiesiogiai), jokių dietų nebus. Nain. 

Linkiu savo noru nesikankinti ir jums ;) Mėgaukitės viskuo kas jums miela. Ypač kai to nusipelnote. Po kontrolinio, ar kai liūdna ^^

Soundtrack: Megadeth - A Tout Le Monde // Moving on is a simple thing
What it leaves behind is hard


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą