2014 m. rugsėjo 19 d., penktadienis

23. Žaliasis tiltas

2014 m. rugsėjo 18 d.

23. Žaliasis tiltas

Pagrindinis daiktas, kurį universitete sužinojau apie Žaliąjį tiltą: per pilnatį Kultūros paveldo departamentas ir visokie atskiri svarbūs dėdės iš paveldo srities, sulaukia padidėjusio kiekio skambučių, kad reikia nuversti Žaliojo tilto skulptūras. Nes jos sovietinės, nes šlovina sovietmetį, o mes nenorime, kad sovietmetis būtų buvęs po mūsų Saule. 

Deja, sovietmetis buvo. To nepaneigsi. 
Su visu savo siaubu, teroru, melu ir išsisukinėjimu. Su visu savo mentalitetu, kurio atšvaitai tebelaksto tarp daugelio mūsų akių. 

Pirkti beleką, tarsi vis dar būtų deficitas.
Apsivalgyti, tarsi kitą kartą nebesulauksi eilėje prie geros dešros.
Apsimesti, kad dirbi. Suklastoti penkmečio planą, nes jis kvailas.
Pavogti ką iš darbo, nes už jo užmokestį vis tiek nieko nenusipirksi. 
Bijoti kaimyno ir brolio. Linksėti galva, kai valdžia tau šika po nosimi. 

Būti tokiu kaip visi.
Apsimesti, kad neturi asmenybės.

Kažin, ar visa tai panaikinsime nuvertę Žaliojo tilto skulptūras. Panašu, kad kai kurios jų ir pačios ketina nusiversti. Tačiau kol nepriimsime savęs ir savo istorijos, tokios kokia ji yra, netapsime geresniais žmonėmis už tuos, kuriais mus norėjo padaryti. 

Tad šiuo įrašu linkiu tapti geresniais.
Labos nakties. 

Liūto dienos... pasakymas: Grįšim rytoj. Tik nežinau kada, nes važiuosim pro Ukmergę (iš Kauno į Vilnių). Tarp penkių - šešių, bet gali nutikti, kad ir septintą.

Soundtrack: HIM - Razorblade Kiss // You've got to let me dream

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą