2014 m. spalio 1 d., trečiadienis

35. Mikriukas

2014 m. rugsėjo 30 d., antr.

35. Mikriukas

Pirmą kartą po šimto (bent jau) dienų važiaviau mikriuku. Tai labai rimta. Ir ne šiaip sau važiavau, o važiavau ir ryte, ir vakare. Ot. Kadaise taip važinėdavau kiekvieną dieną į mokyklą, tad jausmas buvo be galo keistas. Tarsi žingsnis atgal, tačiau ir tarsi žingsnis į kažką labai šilto ir spindinčio. Tokie būna prisiminimai. Taip jaučiaui ryte. 

Vakare buvo dar keisčiau. Į mikriuką įsėdo tos pačios dvi mokytojos, kurios juo važinėjo ir man einant į mokyklą. Atsisėdo į lygiai tą pačią vietą ir maloniai, tačiau priderama kelionės trukmei, greitakalbe šnekučiavosi. Abi išlipo lygiai ten pat, kur ir visada. Taip pat kaip visada į mikriuką įsėdo jauna šiaulietiškai stylish mergiotė ir atsisėdo į pirmą kėdę. Irgi kaip visada, tik mergiotės jau nebepažinau. Šiaip tokios kėdės paprastai paliekamos vyresnio amžiaus žmonėms. Jei ką... Įsėdo ir kita mergaičiukė, kuri lygiai taip pat įsėsdavo prieš tuos pačius 7 metus, tik dabar jau nebe mergaičiukė, o jauna daili panelė... Pasijutau sena. 

Tačiau apskritai jaučiausi tarsi stebėdama pati save iš šono prieš kokius 7 metus. Baugokas jausmas. Surrealus. Turbūt taip pat jausčiausi, jei kas atstatytų mūsų kambaryje dviaukštę lovą, o mano kambario dalį nuklijuotų visokiais "Justės" žurnalo plakatais... 

Tokios šios dienos - skalaujamos senojo manęs, senosios rutinos, senosios aplinkos. Labai keistos. Niekaip prie jų nepriprantu. 

O dabar pagrindinis jums kylantis klausimas - prie ko čia tos sultys? Ogi prie to, kad buvau pasibaisėjusi kokios labai jos greipfrutų ir kokios visai ne obuolių... Turi būti žiurkiuku Remiu iš "Le Troškinio", kad pajustum tuos obuolius ir kitus 30 poskonių... Man tai tik greipfrutai. Ir logiškai pamąsčius... taip ir turi būti. Obuoliai per švelnūs, kad draugautų su greipfrutais. 

Liūto esemeskė: Kai Tau gera aš šypsausi ir žinau, kad tau gera kai šypsausi, todėl šypsausi, nes tau gera ir tai verčia mane šypsotis ir šypsausi, nes noriu šypsotis kai tau gera, todėl šypsausi, o tau gera, nes aš šypsausi ir tikiuosi bus ilgai gera, nes ilgai žadu šypsotis, todėl, kad kai šypsausi - tau gera ir tai verčia mane šypsotis, kad tik Tau būtų gera. 

ŽODŽIU, LENGVIAU TIESIOG NUSIŠYPSOTI NEI TAI PERSKAITYTI, O PERSKAIČIUS SUPRASTI :) ŠYPSOKITĖS!


Soundtrack: Jamie N Commons - Devil In Me // I find it hard to see the light
In the kingdom I behold

1 komentaras:

  1. Aš, tai dar niekada nevažiavau mikriuku. Teko mėgautis, tik autobusu ir troleibusu. Autobuse, kai važiavau į Kauną, tai sėdau į priekį, kad nepražiopsočiau savo stotelės, nes pirmą kart važiavau taip toli. O, troleibuse su draugais visur papuolu, bet svarbiausia prie lango! ^^ Bet ir tai būna tik Kaune, nes Kupiškį tokie dalykai nevažinėja. Todėl ir sėduos prie lango, kad Kauną matyčiau. :D Sultys... Pala pala... Dietos draugas? Ką? Ką čia reiškia?
    O, dėl šypsenos, tai prisiminiau simpsonus. Prieš kelias dienas rodė, kaip Liza susirgo kiaulyte ir jai nereikėjo į mokyklą ir Bartas sakė neis į mokyklą, jei Liza neis, o Liza sakė, kad eis į mokyklą, jei bartas neis. Po tų žodžių Bartas susimąstė. Panašiai ir aš atrodžiau, kai perskaičiau šituos šypseną sukelenčius žodžius primenančius košę makalošę, bet vis tiek labai mielus.
    Mano šitas komentaras yra dar baisesnė košė makalošė už visas kokios gali būt, bet tikiuosi supratai, ką aš čia bandžiau išvapėti. Kuo toliau, tuo labiau manau, kad man labiau sekasi šnekėti, nei rašyti.
    P.s. Kitus tavuosius įrašus aš perskaičius esu, tik vis pamirštu pakomentuoti. Vis sakau, kad vėliau, vėliau ir pamirštu. Atsiprašau. Turiu pasakyt, kad jie šaunūs. Ate. :)

    AtsakytiPanaikinti