2014 m. spalio 29 d., trečiadienis

Kai skolos kaupiasi...

Kaip dažnai jus apima tas sunkumas, kai kartą kažko nepadarai, ima kauptis skola ir toliau to nedarai, nes skola jau tiek išdidėjusi, kad nusvyra rankos vos tik apie ją pagalvojus. 
Man tai beveik nuolatinė būsena. 

Taip ir nutrūksta grandioziniai projektai. Oh, well... vadinasi jie nebuvo pakankamai įdomūs.

Daug apie tai galvojau, kai panele.lt paskelbė ieškantys naujos bloger'ės. 
Labai rimtai svarsčiau galimybę pabandyti sudalyvauti. Sąlygose reikėjo parašyti motyvacinį laišką (lyg ir. Na, bent jau būtų logiška), atsiųsti nuorodą į savo blog'ą, dar kažką, o be visa ko ir parašyti "straipsnelį" viena iš duotų temų. Tai iškart atšipino susidomėjimą tuo konkursu. Nors vis dar maniau, būtinai pasistengsianti parašyti tą straipsniuką ir išsiųsti... Daugiausiai galvojau apie temą, kurioje reikėjo išsamprotauti kuo gali būti naudingas/geras ir pan. išsiskyrimas su vaikinu. 

Mhm... vis sukosi galvoje mintis, kad jei įvyksta išsiskyrimas, vadinasi vienas poroje buvo nelaimingas. Baisu laikyti prie savęs prisirišus žmogų, kuris dėl to nelaimingas. O juk savo mylimiems visada linkime laimės. Bent iki tol, kol jų laime esame mes patys. Savanaudiška. 
Negaliu pakęsti išsiskyrimų su drabstymaisi purvu... kokia tai buvo meilė, jei jau kitą akimirką mylavusios rankos svaido peilius?

Nesuprantu to. Juk niekada nieko panašaus nepatyriau. 

Negaliu rašyti apie tai, ko niekada nepatyriau. Negaliu rašyti platoniškų frazių, negyvų, vaškinių. 
Negaliu rašyti per prievartą.
Konkurse taip ir nesudalyvavau, 

Matyt, tai ir reiškia būti rudens žmogumi. Vieną dieną degi visomis šviesiausiomis spalvomis ir aistra veikti, o kitą - stovi plikas, darganotas. Toks buvo užpraeitas savaitgalis. Penktadienį kabineto langą palikau su tebegeltonuojančiomis liepų viršūnėmis. Pirmadienį ant jų nebebuvo nė vieno lapelio. 

52. Kaštonų alėja, Šiauliai
Pirmadienį gavome senosios buto šeiminkės prenumeruotą kosmetikos žurnaliuką. 
Liūtas ėmė vartyti. Ir "ale" susidomėjęs, nes buvo daug merginų ilgomis kojomis, nuogais pečiais ir pan. Luna: - Ką darai?
Liūtas: - Taigi čia... kaip į gėles žiūrėt.

Soundtrack: Black Veil Brides - Rebel Love Song // My outlaw eyes have seen their lies

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą