2014 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

Svajonės

Sako, svajones pildo krentančios žvaigždės.
Sako, svajones pildo šuliniai.

Sako, svajones pildo įvairaus plauko statulos įvairiuose miestuose.
Sako, ir monetos fontanuose. 

Kartais svajones pildo pabarbenimas į vienodą valandą ir minutes rodantį laikrodį.
O šiuo metų laiku daug vilčių dedame į Senį Kalėdą...

Tačiau aš ėmiausi tikėti, jog svajonėms visų pirma reikia įduoti mini materiją pasaulyje, o ne tik paleisti mintį į vėjus. Tai tarsi pasodinti sėklą, tarsi padrėbti molio, iš kurio toji svajonė kerotų ir augtų. Taip ir įsivaizduoju, kaip būtent prie tokios "materijos" ima kibti tos spindinčios auksu fėjų dulkelės, angelų sparnų plunksnelės, gėlės iš kaukų apsiaustų, dvasių ūkai ir pamažu svajonė tampa tikrove. 

Kaip rašantis žmogus savo svajones užrašinėju. 
Tai visai puikiai sekasi. 

Kitam, galbūt labiau patiktų pasistatyti prieš akis norimos mašinos modeliuką, ar šiaip pirkinių koliažą pasikabinti. Mano mama prie šaldytuvo sega kelionių aprašymus... 

Tačiau aš rašau. 

Viskas prasidėjo nuo vienos Valentino dienos, kai gyvenau bendrabutyje su kamabriokėmis, kurios žiūrėjo televizorių... Čia beveik ne pasiteisinimas :)) Na, galite įsivaizduoti: Valentino diena, laida apie visokius būrimus ir kitus šakar-makar... Žiauriai mielas vakaras. Tačiau negalėjau neišgirsti paskutinio (nebepamenu kokios) būrėjos patarimo, kaip atrasti meilę. Instrukcijos daugmaž tokios:

Sulauki jauno mėnulio (o, fak, o gal pilnaties?... Bet man atrodo norai pildosi per jaunatį...).
Paimi popieriaus lapą ir aprašai, kokio mylimojo norėtum.
Smulkiai. Nuo sveikatos būklės, piniginės būklės iki naudojamo nagų lako spalvos. 
Popieriuką saugiai pasidedi. Geriausiai į krikštolinę vazą, tačiau tinka bent koks permatomas indas.
Kitą vakarą viską žodis žodis nurašai nuo pirmo popieriuko ant antro ir vėl abu ramiai pasidedi.
Taip viso kartoji devynis vakarus iš eilės (šitą tai tikrai prisimenu. Ramiai ;) ).

O tada su savo krikštolo vaza lauki aprašytojo princo. Per metus turi pasirodyti fronte ;) 

Nepaleido manęs visa šita instrukcija kelis mėnesius. Kol galiausiai balandį sulaukusi jaunaties ir atsakingai apmąsčiusi visą reikalą sėdau ir sudėjau jį į popierių. Visi tie lapai ramiai tebestyro stiklinėje ant knygų lentynos. O Liūtui jau ne kartą aiškinau, kad jis užburtas ir neturi kito pasirinkimo :)) Mano mieliausiasis Liūtas, jau daugybių daugybę kartų būčiau be Jo prapuolusi.

O dabar buriame kartu. Ir šįkart įvairiausius pirkinius. Paimam vokelį. Užrašom kam į jį taupysim ir... taupom. 

Magija paprasta, tačiau veiksminga. 

Tą "jei atvažiuotų HIM" užrašiau grynai iš lempos. Iš jau įsisenėjusios kibirkšties. Tačiau nelabai betikėjau, jog tie suomiški šmikiai kada beįžengs ant Lietuvos žemelės. Ir še tau...
Septynerius metus laukiau kaip dundukas, o tik konkrečiai užrašius, kad n o r i u, nepraėjo nė pusė metų... magija. Ne kitaip.

Taigi, Mielieji, svajokite ir nebijokite savo svajonių sukonkretinti, apipavidalinti ir visiems svajonių pildymu užsiimantiems veikėjams pateikti aiškias instrukcijas ko norite. 
Juk ir jiems bus taip lengviau ;)


Soundtrack: HIM - The Funeral of Hearts (live At The Orpheum Theater) // She was the wind carrying in All the troubles and fears you've for years tried to forget

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą