2015 m. kovo 30 d., pirmadienis

18 goin' on 55!

Į Kauno "Žalgirio arenoje" vykstančius koncertus vykstu tik labai, labai rimtais atvejais. 

Red Hot Chili Peppers.
Lenny Kravitz.
Slash.
Apocalyptica.

Visi jie buvo verti visų pastangų ir transporto nepatogumų... Dėl Adamso abejojau, nors kelios savaitės iki paskelbiant apie jo koncertą, svarsčiau, kad tikrai norėčiau, jei tik vėl atvyktų į Lietuvą. Kaunas kiek baidė. Nors "Žalgirio" arena visa galaktika geresnė už "Siemens'ą" mažių mažiausiai akustine prasme, tačiau grįžimo namo problema visada išlieka ir kiekvieną kartą išsisprendžia vis kitaip. O šįkart koncertą stebėjome su vairuojančia klasioke, tad grįžimą namo išsprendė ji ^^

Tuo tarpu atvykau kaip įprastai - traukiniu, dar gera valandėlė iki durų 5 areną atidarymo.
Nepasigailėjau. Kiek pavaikštinėjau arenos prieigose, pažioplinėjau į Merūną bei kitus žmogus "Akropolyje" ir galiausiai atsistojau į eilę prie įėjimo arenon. Žmonių eilės jau buvo spėjusios susiformuoti, tačiau vis dar tuo keistu principu, kai ties centriniais vartais jų daugybių daugybės, o ties šoniniais po 2-3 žmones ar jų poras. Nors skirtumo visiškai jokio... Tad pradėjau savo laukimą mažutėje eilėje arenos išorėje. Tada kitoje tokioje pat mažutėje, prie įėjimo į pačią arenos salę. Oras leido atvažiuoti tik su odine striukyte, tad rūbinėje dėl išgyvenimo grumtis neteko ^^
Labai tuo džiaugiausi ir prieš, ir po koncerto :)

Belaukiant didžiojo suleidimo į pačią salę prie durų priėjo striukas, tačiau raumeningas apsauginis ir labai maloniai bei smagiai nusiteikusiai išdėstė, kad kreipiasi į mus kaip į geriausias vietas koncerte turėsiančius, arčiausiai scenos būsiančius žmones ir perduoda atlikėjo prašymą jo pasirodymo nefilmuoti ir nefotografuoti. 

Su tokiu dalyku susidūriau pirmą kartą, tačiau visiškai tam pritariau.

Ilgas laukimas pasiteisino. Užsiėmiau vietą sau ir klasiokei prie apsauginės tvorelės, nors ir ne visai taip arti centrinio mikrofono, kaip būčiau norėjusi. Kita vertus, kažin ar lygiai 20 val. pasirodžiusi draugė būtų galėjusi prasibrauti kur arčiau vidurio... Įsitaisėme tikrai patogiai, o laukti ilgai nebereikėjo... Jau į sceną Bryan'as ir grupė žengė šmaikščiai - didžiajame ekrane buvęs atlikėjo portretas nuo albumo "Reckless" viršelio (kurio 30-mečio garbei ir rengtas visas turas) ėmė maivytis išplėsdamas akis ir išsižiodamas :)


O po to scena tiesiog sprogo nuo Bryan'o ir jo pagrindinio gitaristo Keith Scott energijos, lakstymų nuo vieno scenos galo prie kito, juokelių, tiesiog bendravimo su publika ją giriant ar pristatinėjant dainas. Apsiverkiau per "Heaven", taip gražiai ji skambėjo milžiniško disko rutulio šviesų ir žiūrovų telefonų švieselių apšviestoje arenoje. O pirmojo jos stulpelio pats Adams'as nė nedainavo, visut viską ištraukė pati minia ir atrodė jis vis tempia ir tempia gumą, norėdamas išgirsti, kaip gerai mokame jo dainos žodžius (visa tai galite kuo puikiausiai girdėti nuorodoje į dainą) :D Kai daugiau žmonių iš to juokėsi nei dainavo, prisijungė ir pats Adams'as :D Taip pat ir "All For Love". Tai buvo paskutinių paskutiniausia daina ir prieš ją pats Bryan'as paprašė visus uždegti mobiliųjų švieseles. Buvo magiška. Ir neįtikėtinai šviesu!

Keith Scott (P. Mantauto, lrytas.lt nuotr.)
Och, taip... "Let Me Down Easy"... Buvau girdėjusi tik Roger'io Daltrey (The Who vokalisto, nors pačią dainą parašė pats Bryan Adams ir dar vienas dėdė) originalą . Ir ta daina mane sužavėjo. Sužavėjo tuo, kad tai viena tų apgaulingų dainų, kurioje dainuojama apie skaudžius išgyvenimus pagal linksmą, kojas kilnojančią melodiją. Tai visiškai atskira dainų kategorija (bent jau man tai tikrai, reiktų ir tuo labiau pasidomėti ^^"). Tačiau nors Bryan dainą pradėjo gana linksma gaida, tačiau ilgainiui, vien akustinei gitarai pritariant, ji išsivystė į širdį gniaužiantį ir draskantį , atvira žaizda pulsuojantį skausmą. Kimus Jo balsas tam idealus. Tąkart tarsi prikimęs nuo nesiliaujančios raudos, o ne kelias naktis besitęsiančių šėlionių, kaip dažnai atrodo per visą eilę kitų dainų. Ir man atrodė, kad visa minia pamiršo kvėpuoti.
Arba ėmė tramdyti ašaras.

Grįžtant prie linksmosios gaidos - negalėjau patikėti Tinos Turner sužibėjimu tame koncerte :D
Žinoma, šmaikščiu, Adams'išku būdu. Dainos "It's Only Love" įžangoje į didįjį ekraną sugrįžo "Reckless" albumo viršelis ir jame esantis Bryan'o portretas vėl ėmė vaipytis, ale dainuoti kelias "It's Only Love" eilutes... Tinos balsu. Juokiausi dusdama, tačiau per gitarų įžangą dar spėjau paaiškinti draugei, kad šią dainą Bryan'as kadaise įrašė su Tina Turner ir mes ką tik ją... išgirdome :)

Sugroję visą "Reckless" albumą nuo pradžios iki galo, grupė prakalbo apie vakaro pabaigą, tačiau tuoj pat nuramino, kad Bryan'as turi išleidęs dar 12 albumų, tad gali groti toliau. Šis pokštas dar bent kartą pasikartojo ir vis tiek buvo be galo juokingas bei mielas ^^ Pagyrūnas. Ir vis tiek neįtikėtinai paprastas... Ar būna taip?

Nepaisant visų anksčiau buvusių dainų aprašymų man labiausiai vis tiek patiko "Straight From the Heart" - taip jau būna, kai netikėtai atrandi naują dainą (kuriai 100 metų) ir ji tave įtraukia. O Justei "Cloud Number Nine". Tad abi buvome labai patenkintos, nors "Simorono žirgo" garso takelio nebuvimas kiek liūdino...

(A. Aleksandravičiaus, kaunodiena.lt nuotr.)
Galiausiai labai sužavėjo vaizdo operatorių darbas ir visa koncerto vizualizacija. Tiek paprasti (tačiau jokiu būdu ne prasti) iš anksto paruošti dainų apipavidalinimai didžiuosiuose ekranuose, tiek darbas su tiesiogiai filmuojamu vaizdu, kuriam pridėti įvairūs efektai. Atrodė tikrai įspūdingai. Bent kiek sekiau juos, nes šiaip su drauge galėjome 98% koncerto mėgautis puikiausiai matomu gyvu Bryan'u ir jo grupės nariais. Ir tai buvo fantastiška. Vėliau ji džiaugėsi, kad galėjo matyti jo akių spalvą :D

Dėl to labai savimi džiaugiuosi, - kad sudariau ne taip ir dažnai į tokius koncertus atvykstančiai draugei kuo puikiausias sąlygas stebėti puikų puikų pasirodymą. Kiekvienas juokelis, kiekvienas gitaristo išsidirbinėjimas iki galo atidirbtas, iki galo surepetuotas, tačiau vis tiek iki galo nuoširdus ir įkvėpiantis dalintis ta nepaprasta, magnetiška energija, kuri galima tik tarp mylimos roko žvaigždės ir jo klausytojo. O dar geriau, to klausytojo, kuris jo pasirodymo pralaukė n valandų, norėdamas užsiimti geriausią stovimą vietą, ar pirko sėdimą bilietą, vos tik jiems pasirodžius prekyboje. Ir tokie profesionalūs atlikėjai, kaip B. Adams'as ir jo komanda, tai puikiai jaučia. Ir tai suteikia jiems jėgų vėl ir vėl būti nuoširdiems, grojant prieš 30 metų pasauliniais hitais tapusias dainas bei kartojant tuos pačius pokštus per visą koncertinį turą. Ir tai magiška. Ir dėl to ėmiau suprasti tą porelę, kuri už manęs laukė, kol būsime įleisti į salę ir skaičiavo, jog tai jau trečias Bryan'o Adamso koncertas, kuriame jie bus. Nesistebėsiu savimi, jei pati kada nors taip pasakysiu :)

P. Mantauto, lrytas.lt nuotr.
Ir toliau nesuprantu tik vieno - kodėl po galais, recenzijas rašantiems žurnalistams taip nepakeliamai sunku ištaisyti dainų sąrašo klaidas jau po koncerto, arba dar geriau - pasitikrinti, koks apskritai yra aprašomo turo dainų sąrašas? Nejau nė vienas negirdėjote apie setlist.fm??? Tikrai labai patikimas šaltinis.... Išbandytas, tikrintas nuo 2012 ir apvylė gal kokius du kartus... O tai po kiekvieno koncerto, kiekvieno dienraščio recenzijoje same shit... Būtinai vardydami, kokie atlikėjo hitai buvo sugroti koncerto metu, pamini bent vieną, kurio nė velnio nebuvo...

Žiauriai užknisa. Šįkart visi kaip vienas rėkia apie "Have You Ever Realy Loves a Women?".
O trečdalis straipsnio komentarų skirti tam, kad ištaisytų šią klaidą... Užknisa.

Dar gana keistas daiktas buvo labai mažas fotografų skaičius. Turiu omenyje, kad labai mažai jų įleido fotografuoti ir labai greitai išvarė... Turbūt net pirmai dainai nepasibaigus. Nors nebesu dėl to tikra. Galbūt čia taip pat buvo kokie nors specialūs Bryan'o pageidavimai ir todėl delfi'yje sudėtos mobiliaku darytos nuotraukos, o music.lt apskritai nėra jokių... Kiek apmaudu dėl to, tačiau su Juste vis tiek sugebėjome pasibūti trejuose dienraščiuose :cool: Say "Pleeeeaaaase forgive me"! :D


P. Mantauto, lrytas.lt nuotr.
Apibendrinus - labai labai nesigailiu, jog buvau įtraukta į šią klasiokės avantiūrą. Nė viena nebūtume nuėjusios į šį koncertą, jei netyčinis užsiminimas apie jį per Kalėdas ir abiems tai tapo dar viena dovana viena kitai. O Liūtas iki pat pusės dviejų nakties, kai pagaliau nuėjome miegoti, stebėjosi, kodėl aš visiškai nepavargusi, nors tiek prastovėjau ir prasidaviau, ir koks vėl keistas mano užkimęs balsas ^^

P.S. Taikliausios, labiausiai patikusios normalių recenzijų citatos (visos iš F.M. Leščiauskaitės recenzijos, music.lt):

Po koncerto absoliučiai aišku yra viena: Bryano Adamso humoro jausmas yra proporcingai geras jo muzikiniams gebėjimams.

Vieną iš dainų jis pristatė kaip niekam nežinomą ir niekam neįdomią. Saviironija buvo vienas iš koncerto varikliukų.

Dar vienas dalykas, vertas atskiros pastraipos, yra grupės, su kuria atvažiavo Bryanas Adamsas, gitaristas. Kas buvo, tas žino, jog į jį žiūrėti buvo lygiai taip pat įdomu, kaip į patį atlikėją. Muzikantas mėtė gitarą, grojo dantimis, grojo ir atsigulęs, ir atsistojęs, o šokinėjimas, panašu, jo antrasis pomėgis po grojimo. Jei jis namie, kepdamas kiaušinienę pusryčiams, valydamasis dantis, klodamasis lovą ar rišdamasis batų raištelius šokinėja, tai greičiausiai jau nieko nenustebins.

P.P.S. Jei domėjotės koncertu ir visur skaitėte apie tai kaip B. Adamsas išsirinko iš publikos vieną žavią savanorę ir visą dainą liepė jai šokti, su pamokymais kaip tai daryti, o po to padovanojo marškinėlius, tai ji šoko jam dainuojant "If Ya Wanna Be Bad Ya Gotta Be Good"... Gal pasidarys aiškiau, kodėl galėjo būti gana stipriai drovu pagal ją šokti ir dar kai mama sėdi šalia :D

2015 m. kovo 23 d., pirmadienis

Pavasaris...

Įdomu, kiek blog'ų seku? Tik dabar (kai neturiu interneto) ryšio apie tai susimąsčiau. Žinoma, svarbesnis klausimas, kiek iš jų aktyvūs, tačiau gana drąsiai sakau, kad mažiausiai keturiuose iš paskutinieji įrašai (tai reiškia skaityti šiandien) šlovina pavasarį...


O man iš siaubo stingsta visi skysčiai organizme. 
Akys sunkios nuo nemiegojimo, nuo blogo miego, nuo košmarų ir alergijos. 
Oda sausa ir byra nuo manęs velniop...
Širdis tai savo ritmu veržiasi lauk, tai stingsta kartu su krauju. 
Karts nuo karto nesutramdau aimanos, ašarų ir keiksmų. Tiesiog taip. 
Tiesiog gatvėje. Tiesiog, kai manau, kad niekas negirdi.
Šeštadienio vakarą Liūtas tekinas bėgo į miegamąjį raminti mano verksmo. Pamanė, kad vėl susapnavau košmarą. O man tiesiog nepakeliamai sunku būti su savimi. 

Vos tik lieku viena. Vos tik atsiveriu tą nelemtą word dokumentą "1 skyrius". 
1 skyrius! Aš net pirmo skyriaus dar nė velnio neturiu!

Magistro darbo įteikimo terminas nenumaldomai artėja, o aš niekaip nerandu jėgų į jį įsivažiuoti. Dar net nesusipažinau su būtina literatūra, o kur dar visokie grybukai, kurie netikėtai išlenda netyčiomis. 
Nuotraukos priedams neparuoštos, lentelės neparuoštos, literatūra neperskaityta, žemėlapiai neparuošti, garso įrašai neiššifruoti... Nieko nieko nieko. Tuščia šiuo klausimu visur ir galvoje, ir mintyse, ir pačioje sieloje. 

Bandau priminti sau, kad rašyti tokius rašto darbus labai įdomu. 
Tai tarsi detektyvo narpliojimas. Dėliojimas atskirų puzlės dalių iš skirtingų šaltinių, tačiau niekas neveikia. Galva neveikia. Mintys blokuoja, bet kokią informaciją susijusią su šiuo reikalu. 

Pavasaris man be galo blogas ženklas. Tai ženklas, kad iš "dar daugybė laiko" liko "jau nebespėsiu". 
Nežinau prie ko tai prives, tačiau tikrai nebematau savęs kukliai pozuojant su magne cum laude
O metai su puse to siekiant praėjo labai puikiai. Ir galų gale vis tiek lieka tik šūdai ir tamsa. 

Tad kiekvieno laimė mane truputį gniuždo.
O kiekvienas Liūtiškas apkabinimas ramina trumpiau, nes dalį apkabinimo pasiglemžia išgąstis, kad tuoj tas apkabinimas baigsis ir nerimas bei baimės vėl viską aptemdys. 

Nepamainomas tokiai nuotaikai atspindėti paveikslas ir soundtrack'as:


2015 m. kovo 18 d., trečiadienis

"Take Me to Church"

Pirmą kartą šią dainą išgirdau music.lt rubrikoje Top40. Labai retai, tačiau kartais vis dėlto perklausau naujas siūlomas į topą dainas. Taip buvo ir tąkart. Mano mėgstamų atlikėjų beveik nebebuvo likę, tad gana greitai sužavėta daviau debiutantei 4 ar 3 balus. Po to vis nugirsdavau ją kur parduotuvėje, pridėjau į savo Spotify grojaraštį, tačiau jėgų parsisiųsti ir nuolat klausytis telefone nebuvo. Pastaruoju metu laaabai retai randu tam jėgų. 

Tačiau prieš savaitę su Liūtu važiavome paskutiniu troleibusu namo. Vėlyvas žvarbus vakaras. Nežinojau, kad grįšime taip vėlai, odinė striukytė buvo akivaizdžiai per plona. Lingavome kartu su keliais beveik miegančiais, viskam abejingais keleiviais ir trim girtuokliais. O tie kūtvėlos susikibo. Vienas ėmė grasinti kitam degtinės buteliu, atrodė trenks per galvą. Liūtas staigiai įsikišo. Kitoje stotelėje peštukai išlipo. Buvo baisu. Sustingau ne tik išorėje, bet ir viduje. Drąsuolis mano Liūtas. Ir niekada į nieką nenumoja ranka. Pasijutau ir aš šiek tiek didvyrė jo šlovės spinduliuose.

Lingavom toliau, šiek tiek labiau išsigandę (bent jau aš), šiek tiek geriau nusiteikę. Šiek tiek filosofiškesni. Tada Liūtas ir sako: "Žinai, dabar visokiuose topuose yra tokia visai gera daina... Kažkokia apie religiją. Norėčiau susirasti ją ir paklausyti". Iškart į galvą atėjo "Take Me to Church". Tačiau pavadinimas Liūtui nieko nesakė, o dainuoti nedrįsau. Tikrai nebūčiau išmykusi nieko panašaus į tą melodiją. O ir žodžių nežinojau. Tik tą vienintelę eilutę. 

Taip pat reikia pabrėžti faktą, jog Liūto kompiuteryje sugedusi garso plokštė. Rodo, kad nustatytas mute dalykas ir nieko neįmanoma padaryti. Per vieną iš ekspedicijų šią vasarą buvo toks vyrukas, kuris sutvarkė kitus du Liūto kompiuterio gedimus, tačiau šio vis tiek niekaip neįveikė. Tad tas troleibuse išreikštas noras reiškė ne tik klausimą, ar aš nežinau kas tai per daina, bet ir prašymą leisti pasinaudoti mano kompiuteriu. 

Jei maniškiame dingtų garsas iškart pirkčiau naują! Nieko nežinau. Tiesą pasakius po Naujų metų šventimo buvo nutikęs labai keistas dalykas. Vos tik įkišdavau kroviklio laidą į kompiuterį jis imdavo cypti tarsi padegtas, Buvo kraupu. Muzikos galėjau klausytis tik aparatui nesikraunat, o tai kiek erzino... Įjungus tą patį mute cypimas liaudavosi. Po kelių dienų prirėmiau Liūtą sutvarkyti tą velniavą. Buvau tikra, kad tai jis kažką padarė, kai prijunginėjo mano kompiuką prie didžiulio kolonėlių rinkinio, kad galėtume klausyti muziką per jas. 

Nukrypau net į Naujus metus.... grįžkim prie Dainiaus gimtadienio. Iš ten lingavome paskutiniu troleibusu namo. Persėdus į autobusą ėmiau vis labiau nekantrauti. Norėjau kuo greičiau grįžti namo, įjungti youtube ir sužinoti, ar atspėjau Liūtą taip keistai "užkabinusią" dainą. 

Taip iškart ir padariau. Po 10 sekundžių mano didžioji katė pareiškė, kad čia tikrai ne ta daina ir jau norėjo atimti iš manęs mano pačios kompiuką. Liepiau sulaukti priedainio. Dar po 5 sekundžių Liūtas vėl krypavo galvą: "Ne ne, čia tikrai ne ta...". Tada prasidėjo "A-aaa-men, a-aa-aa-men, a-aa-men" dalis ir... priedainis. Mano mažiukas sužibo džiugesiu ir suplojo rankutėm: "Čia ta! Ta daina!". 

Tie gėjai vaizdo klipe jį neramino iki pat dainos pabaigos, tačiau klausėme vėl ir vėl. 
Kitą vakarą klausėme įvairius koverius ir žiūrėjome gyvus Hozier pasirodymus atliekant šią dainą. 
Ir taip pat visas kitas dienas iki pat vakar. Nė neabejoju, kad kai vakar anksti nuėjau miegoti Liūtas įsijungė youtube per mano kompiuterį ir vėl jos klausė. 

Ir jis mokosi groti ją gitara, ir mokosi jos žodžius. O sekmadienį gailiai atsiduso "Kodėl aš neturiu tokio balso?". Šitai nustebino net labiau nei šeštadieninis pokalbis apie gėjus. Niekada nemaniau, kad mano mažiukas liūdi dėl savo dainuojamojo balso. Bet jis ir išmano apie muziką daugiau. Nors muzikos mokyklą metė visai pienburnis būdamas, tačiau muziką visada vertina labai profesionaliai. Ir Hozier jį pirmiausia sužavėjo tuo, jog "taip šokinėti per oktavas žiauriai sunku!". Nei aš žinau kas tos oktavos, nei ką. O jis, va - išgirdo kažkur "Maximoj" kaip žmogus moka šokinėti per oktavas ir galiausiai buvo pasiryžęs visus naujuosius topus perklausyti, kad išsiaiškintų kas tai per daina. 
Gerai, kad turi mane ^^


Šis įrašas jau labai išsiplėtė, tačiau dar noriu pasidžiaugti mūsų pokalbiu apie gėjus. 
Pietavome. Klausėme "Take Me to Church". Liūtas paklausė, kas buvo toje dėžutėje, kurią tie kaušai forsai sudegina klipe, primušę vieną iš klipo homoseksualų. Iki šiol nežinau, vis neužfiksuoju to. Atsidūstu, kaip baisu, kad taip iš tiesų būna, kaip rodoma klipe. Lietuvoje garantuotai. Man šiurpsta oda. Liūtas palinguoja galva, tačiau tvirtai sako: "Bet man jie vis tiek niekada nepatiks, nors tokiu kaip Gražulis būti ir gi nesąmonė...". Keistai į jį pažiūriu. Tiesiog akyse stovi vaizdas, kaip "Iki" apsipirkinėjo labai gėjiškų manierų vaikinas ir kaip tada Liūtas juokėsi iš jo. Rodė man kaip kokį stebuklą. Maždaug: "Žiūrėk, atėjo apsirengęs kaip McDonaldo klounas". 

O dabar mano Liūtas, nors ir patvirtino, kad gėjų niekada nemėgs, tačiau pridūrė, kad jie jam ir netrukdo. Nes ir tarp jo pažįstamų yra bent keli gėjai, tad kaip jis gali jų kažkaip taip gražuliškai nekęsti? Labai. Laaaabai juo didžiavausi ir tebesididžiuoju. Jau maniau, kad čia kažkoks kvailas vyriškas principas rodyti kaip nekenti gėjų, nes kitaip atrodys, kad ir pats toks esi. Nesąmonė. 

Tad labai džiaugiuosi, kad mano mieliausiasis pagaliau tai suprato. 

O ir "senoji išmintis" pasitvirtino - jei žinotume, kad kiekvienas iš mūsų greičiausiai pažįstame bent vieną užsislapstinusį gėjų visi būtume gerokai tolerantiškesni. 

P.S. O vakar p. Hozier sukako 25 metai. Valiooo.

2015 m. kovo 13 d., penktadienis

Mėgstamiausi "youtube" dalykai ^^

Youtube yra toks dalykas, į kurį karts nuo karto kažkaip patenki ir kažkokiu būdu pradedi ten klajoti.

Kartais ateinu paklausyti dainos (ar jos versijos), kuri yra tik ten. Gana dažnai aplamai naujausias dainas perklausau (pagal music.lt nuorodas). Praeitą savaitę baigiau klausyti Hario Poterio audio knygas (ir jei klausiate, ar labiau mėgstu Jim Dale, ar Stephen Fry įgarsinimą, tai mano atsakymas - S. Fry).


Karts nuo karto su Liūtu darome youtube vakarėlį. Tai reiškia, kad į paieškos laukelį vedame įvairias "funny videos" užklausos variacijas. Smagiausios būna įvairios kompiliacijos, tačiau jose vyrauja visokie auto įvykiai ir tai kiek užknisa....


 Šiaip ar taip, šiandien dalinuosi mėgstamiausiais Lunos filmukais iš įvairaus plauko klajonių po internetą. Jie susiveda į dvi kategorijas: juokingi ir dainuojantys, tačiau jei gerai pamenu, tai matau ir vieną jautrų :)


Tikiuosi atrasite ir ką nors nematyto, nors labai tuo abejoju ^^ Tad geriau linkiu tiesiog prisiminti ir iš naujo pasilinksminti su rinktiniais Lunos vaizdeliais :) Kiekvienas jų atsidarys naujame lange paspaudus ant pavadinimo.



Disney Medley 

https://www.youtube.com/watch?v=IOoMztym1LU

Nežinau kiek laiko jau žinau šių vaikinų pasirodymą. Nežinau kas kiek laiko grįžta tas nesutramdomas poreikis vėl perklausyti (ir peržiūrėti) šį Disnėjaus filmukų dainų mišinį. Drįstu teigti, kad būtent po šio pasirodymo popiuliarumo youtube ėmė dygti ir visi kiti profesionaliomis kameromis nufilmuoti, su kruopščiai parinktais kostiumais ir makiažais atlikti, tačiau į Disnėjaus princeses orientuoti variantai. Tuo tarpu šis buvo paruoštas ir atliktas nepaprastai nuoširdžiai, paprastai, su labai gera nuotaika, tad tuo ir išlieka man mieliausias ^^ Be to pasirinktos vyriškų veikėjų dainos, tad net jei nuo šio įrašo kilo visi kiti, šis vis tiek išlieka originaliausias ir pasirinkto turinio prasme. 


Bum-piaria

https://www.youtube.com/watch?v=EC-jau-fpJY

Užklausos "best commercials" ar "funny commercials" yra vienas patikimiausių pasirinkimų ieškant kokio paįvairinimo tarp daugybės nevykusių avarijų bei save žalojančių bepročių, kuriuos siūlo paprasta "funny videos" paieška... Vis dėl to ši reklama išsiskiria šaunia, užkabinančia dainele. Tarp visų tų "i love..." gali įstrigti vienui viena frazė, tačiau tapti kažin kokiu patvirtinimu, kad kažkas kas vyksta dabar tau patinka, vos tik tavasis "i love..." variantas suskamba galvoje. Na, ir užfilosavau... :D Geriau tiesiog paklausykit ^^ 


Harry Potter in 99 sec.

https://www.youtube.com/watch?v=Bc2ELyADhTA

Aš nebūčiau aš, jei nepasiūlyčiau ko nors iš Hario Poterio serijos... Šįkart tai dainelė, sutraukianti 7 knygų ir 8 filmų turinį į 99 sekundes ^^ Ji tiesiog smagi, tačiau perspėju - taip pat gali užsikabliuoti ir nepalikti ramiai minčių :) 


Dagilėlis - Truly Madly Deeply

https://www.youtube.com/watch?v=Tp4Ax9Ova_Y

Šis filmukas nelabai kokios kokybės, tačiau esmė tame kaip puikiai jis iliustruoja vieną fenomeną. Akustiškai atlikta pošlykštė popsinė daina gali suskambėti nuostabių nuostabiausiai! Lygiai tą patį galiu pasakyti apie savo mėgstamiausią įvairių talentų konkursų bičą iš Amerikos bei jo atliktą If Tomorrow Never Comes versiją. Perspėju - gali prireikti nosinaičių ašaroms ir snargliams ^^ 


Jei norite įvertinti "Dagilėlio" galią perdirbant būtent "Truly Madly Deeply", originalą tikrai nesunkiai rasite. Jei nenorite žalotis savo muzikinių pojūčių, siūlau to nedaryti. Aš ištvėriau 15 sek., Liūtas privertė išklausyti beveik pusę minutės! Maniau, užbaladosiu negyvai jį su tapke. 


Ozzy - Who the fuck is Justin Bieber?

https://www.youtube.com/watch?v=r0hfg1htnM4

Legendinis ir tiek ^^


Ask a friend - Ville Valo

https://www.youtube.com/watch?v=ExBAOjpeUFE

Ir kaip gi be Ville? Nepamenu, kurį video iš tos serijos išrinkau, tačiau be jokios abejonės krizenau tiek, kad kartais reikėjo kiek atsukti atgal, nes kažką praklausiau :)) 



Taylor Swift dainuojantis policininkas

https://www.youtube.com/watch?v=8XFBUM8dMqw

Šitą dėdę policininką vairuojantį ir dainuojantį pagal Taylor Swift, turbūt visi spėjote pamatyti. Bent jau lrytas.lt tikrai atskirą naujieną buvo sukūrę šiam filmukui. Žinoma, pasipylė komentarai, kad čia viskas surežisuota, kad kai policininkas su kuo pasisveikina, nesimato, kad pravažiuotų kokia mašina (nes su kieme gėles laistančia tetule Mjurele tikrai negalėjo pasisveikinti...)... Tačiau mano nuomone taip komentuoti gali tik visiški surūgėliai, kurie patys nėra dainavę nei mašinoje, nei duše, nei ruošdami pietus, nei siurbdami kilimą. Ir kurie apskritai neturi mėgstamos dainos, į kurią galėtų įsijausti. Tad man jų gaila. O aš nuolat panašiai išsidirbinėju, tad... 

man čia viskas visai natūraliai atrodo :)) 

Ivan Mládek - Jožin z bažin

https://www.youtube.com/watch?v=S3tG1X5ewAg

Paskutiniai bičai iš dainuojančių gvardijos. Kai pirmą kartą Liūtas šitą parodė, nesupratau stingti iš siaubo, ar juoktis. Kai antrą kartą parodė, jau nuoširdžiai juokiausi ir bandžiau atkartoti pritariančio dėdės judesiukus. Ir šiaip tokiame giliame sovietmetyje, dainuoti apie Josefą iš pelkės labai drąsu turėjo būti... 


Emotional baby

https://www.youtube.com/watch?v=nIsCs9_-LP8

Šitą taip pat turėjote vienu ar kitu būdu matyti, tačiau tikiuosi nesupyksite jei priminsiu. Šiaip ar taip, po truputį pereiname į grynąją "funny videos" kategoriją. Kai žiūrėjau šitą... šitą pati tiek verkiau, tiek juokiausi. Tai sudomino Liūtą ir jis atslinko pažiūrėti, kas gi taip keistai mane veikia. Keletą kartų žiūrėjome kartu. Galų gale jis išmoko, kad ant apatinės lūpos uždėta viršutinė yra vienas pagrindinių buvimo mielu įrankių ir dabar dažnai tai naudoja! Mažas šmikutis... per tai jau ne vieną pyragą jam iškepiau.  


Šokančios sesės:

https://www.youtube.com/watch?v=to7uIG8KYhg

Taip... "funny babies" viena mėgstamiausių mano užklausų per youtube vakarėlius :) 

Šiame vaizdelyje esmė yra pačioje pradžioje, kaip jos susižvalgo, tarsi sutaria "pirmy" ir pradeda linguoti :)) Ir melodytė tokia smagi, labai užkrečia ;) Tik šio filmuko "prestižą" kiek sugadina vėlesni tų pačių tėvelių bandymai kas metus taip pat filmuoti savo dukrytes. Dabar joms kokie 3-4 metai ir akivaizdu, kad jos filmuojamos nelabai savo noru... kiek... kvaila. 

19 žmonių šokantys, kai jų nemato

https://www.youtube.com/watch?v=0OHqN-xgGAw

Čia viena linksmiausių teminių filmukų kompiliacija. Tikrai. Ne per ilga ir labai taikliai parinkta.

Kokie vis dėl to keistuoliai sutvėrimai tie žmonės... :DD

Šuo užpuola Darth Vader

https://www.youtube.com/watch?v=JA3lhkj3a88

Kai pirmą kartą žiūrėjau šitą filmuką tiek juokiausi, kad pusės jo beveik nemačiau :D

Va čia tai tikrai labai juokingas savęs susižalojimo vaizdelis. Ir dar atkreipkit dėmesį kaip juokiasi kitas džedajus, kai į sceną žengia šuo :))

Sapnuojantis šuo

https://www.youtube.com/watch?v=z2BgjH_CtIA

Labai trumpas ir vis tiek smagus. Bent vieno nevalymo suprunkštimo visada vertas vaizdelis.

Mėgstu jį. Be to man labai patinka žinoti, kad šunys sapnuoja. Tada aišku, kad jų gyvenimas pasidaro daug įdomesnis. Juk pusė dienos pramiega, laukdami kol iš darbų grįš šeimininkai ir jų vaikai ^^

Liūtukas Kristijanas

https://www.youtube.com/watch?v=btuxO-C2IzE

Na, o pabaigai šis tas paverkimui. Kai pirmą kartą mačiau šį vaizdelį, maniau, kad bus daug kraujo, tad finale labai nuoširdžiai apsiverkiau. Be to tas "I don't wanna miss a thing" skambantis fone ašaras dar labiau suintensyvina :))


Tai tiek tų Luniškų vaizdelių. Labai dėkui už dėmesį.

Tikiuosi su šiais filmukais bent vienas vakaras tapo smagesnis ^^