2015 m. lapkričio 19 d., ketvirtadienis

Autobusų istorijos

Grįžimas po vasaros į miestą kasmet būna labai surrealistiškas. Absoliučiai visą vasarą, išskiriant kokias 2 savaites joje, paprastai praleidžiu archeologiniuose tyrimuose. Paprastai kur nors viduryje laukų, kartais su, kartais be interneto, be prekybos centrų, be reklaminių stendų, be pasiutusio eismo ir garuojančio nuo karščio asfalto. Dažnai ne dušo, arba šiaip tiek purvina, kad neatsiplauna, dažnai be lovos, tačiau visada labai sočiai, maitinama namų maistu :) 

Taigi po trijų mėnesių sugrįžti į miesto ritmą būna gana keista ir ne visada malonu.

Pastebi labai daug įvairių dalykų. Kiek aukštai iškilo naujas pastatas, kiek reklamų stendų pasikeitė ir kiek daug keistų aplink žmonių. Miestiečiai nepaprastai keisti.

Tačiau šiemet itin atkreipiau dėmesį į naują tendenciją viešajame transporte - atsisėsti į kėdę prie praėjimo, o ant esančios prie lango susikrauti tašes. Arba nieko ten nekrauti. Tiesiog palikti laisvą. Tačiau tai reiškia, kad neturintis kur atsisėsti žmogus, turėtų jūsų paprašyti praleisti atsisėsti.

Itin nervino tie atvejai, kai autobuse/troleibuse pastebimai pilnėjant žmonių, tokie ponai ir ponios nė negalvoja savanoriškai pasislinkti prie lango, kad laisva vieta būtų laisvai pasiekiama. Ne. Sėdi. Mąsliai filosofiškai žvelgia į visatos tolius. - Atsiprašau, ar galėtumėte leisti atsisėsti? Įsižeidusiai pasuka galvą į prašantį, suraukia nosį, pasuka į šoną vieną koją - tipo, praeikit, tada dar labiau suraukia nosį, kai bandančio prasibrauti į laisvą vietą žmogaus užpakalis makaluojasi filosofui palei veidą. Žavinga. 

Tačiau labiausiai nustebino kelios kelionės trapmiestiniais autobusais su ta pačia situacija. Čia tai tikrai ant kėdžių prie lango būdavo susikraunamos tašės ir striukės, o pilnėjant žmonių toliau sėdima taip pat tarsi bilietas už 10 eurų pirktas ir tašei su striuke...

Moralas - prašau nebūkit autobusų tūndros, draugai.

Nors dabar to vėl nepastebiu. Turbūt vėl tapau statistine miestiete. 

Soundtrack: The Ark - Disease // I believe I could get throug it, I could even get into it,
But only you can make me do it

2 komentarai:

  1. Geras įrašas, man patiko :D apsilankyk ir pas mane ;) http://nemokamisureliai.blogspot.lt

    AtsakytiPanaikinti