2015 m. gruodžio 1 d., antradienis

Sniegas, eglės ir kiti maži džiaugsmai

Sekmadienio rytas buvo apibarstytas šlakeliu magijos.

Kaip įprastai varčiausi lovoje iki 11 ryto. Tai miegodama, tai prabusdama ir vėl užmigdama, tai apsimesdama, kad miegu. Kaip tikra panda, net ir nebeapsimesdama mieganti, iš lovos vis tiek išsiridenau tik apie 12 ir tik tada pamačiau vaizdą už lango.

Pilkas daugiabučių kvartalas baltavo vis dar (!) neištirpusiu sniegu. Negalėjau atsistebėti ir atsikrykštauti. Tądien su Liūtu ėjome ir Katedros aikštės eglės pamatyti ir pasižadėjome kitą kartą grįžti paragauti čia Kalėdų miestelyje siūlomo kisieliaus. Tuo tarpu pasidžiaugti laiko nebuvo daug - laukė autobusas atgal į kariuomenę.

Ir vis tik savaitgalis užsibaigė pakilia nuotaika ir galvoje besisukančiais artimiausiais žmonėmis. Mintimis apie jau suplanuotas ir dar reikiamas sugalvoti dovanas, o ne įprastu apsižliumbimu, kad vėl likau viena naujai ilgai savaitei. O tai, mieli draugai, labai iškalbingas faktas apie sniego ir Kalėdinių eglių poveikį Lunos savijautai. Šiemet niekas neatrodo per anksti.

Vis svarstau ar tas sniego, kalėdinių dekoracijų ir dovanų laukimas užsitęsusi ar tikroji vaikystė?

Žinote, buvau labai piktas vaikas. Labai surūgęs, susiraukęs ir pavargęs. Tėtis vis sakydavo, kad susiraukšlėsiu nesulaukusi vestuvių (na, tam laiko dar liko). Nuo kokių 9-erių tai kartojo. Tad tuometinis mano džiaugsmas tokiais dalykais kaip sniegas ir Kalėdos buvo iki kitos brolio paleistos gniūžtės, iki kito "duok sesei - ji mažesnė" ar dar kokios vaikiškos širdgėlos.

Šiandien tasis džiugesys atrodo daug tikresnis ir vaikiškesnis nei kada anksčiau.

Arba galbūt tai tiesiog meilė? Žinote, sakoma, kad tikroji meilė padaro mus geresniais žmonėmis. Tam iliustruoti (kaip visada) galima atsigręžti į J.K. Rowling ir Hario Poterio knygas. Džeimsas Poteris mylimas Lilės tapo geresniu žmogumi - išaugo iš šaipymosi ir piktų pokštų.

Tad galbūt ir mano surūgusi vaikystė atsigriebia dabar, kai esu mylima ir įsimylėjusi.
Žavu tuo tikėti. Žinoti.

Prasidedant tokiam magiškam ir mistifikuotam laikotarpiui, linkiu sužinoti ir Jums koks gėris dar slypi jumyse ^^

- Lunalight

Soundtrack: Queen - Too Much Love Will Kill You // I feel like no-one ever told the truth to me
About growing up and what a struggle it would be

(temiškai daina visiškai priešiška įrašo turiniui, tačiau imu tikėti, kad tai viena geriausių Freddie vokalų partijų visame Queen repertuare ir pastaruoju metu tiesiog negaliu jos atsiklausyti)

P.S. Jūs ką tik perskaitėte 100-tąjį ežiuko įrašą ^^


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą