2016 m. sausio 14 d., ketvirtadienis

Turn to page... (1946-2016)

Šitas blog'as tuoj taps vienu ilgu nekrologu...

Alanas Rickmanas. Profesorius Sneipas. Teisėjas Turpinas. Haris. Tiesiog Haris. Notingamo šerifas. Pulkininkas Brandonas... ir tiesiog žmogus dar ir dar kartą įrodęs, jog tavo didžiausias trūkumas gali tapti pagrindiniu skiriamuoju ženklu, kuriuo visi žavisi. 


69 tampa užburtu skaičiumi. Jau turime 27 klubą, galbūt ir 69 tuoj nusimes savo erotinę prasmę ir įgis daug skaudesnę? Nebekankink mano pavargusios esybės pasauli. Dar po Bowie jaučiuosi tokia tuščiavidurė, tokia pavargusi ir išpurtusiomis akimis. Jog dabar, kai pamačiau antraštę "....In Tribute To Alan Rickman", pamaniau - jūs turbūt juokaujat? 

Tiesiog dar net nespėjau sugrįžti į tą normalų mažą džiugesį, kad vėl jį prarasčiau. 

Tarsi jau lipau laipteliais aukštyn, bet dar net neišvydusi saulės vėl slydau žemyn. Žavu.

Žinote... vis svarsčiau, jog Alano Rickmano nuostabumą vaidinat Severą Sneipą įrodo vien tas faktas, jog Hario Poterio knygų fanai be galo jį mėgo ir pripažino idealiu aktoriumi šiai rolei. Nepaisant to, jog Severas Sneipas mirė būdamas vos 38 metų, o Rickmanas jį vaidinti pradėjo 54. O daugeliu kitų aktorių atžvilgiu tokios smulkmenos aršiai kritikuojamos... 

Et... miegok ramiai, profesoriau. 

Ir žinoma.

Always.

2 komentarai:

  1. Pradėjo snigti. Jaučiausi laiminga, bet mano siela verkė. Pasirodo ne veltui..
    Kas gi po velnių darosi, jog prarandame tokius žmones, beveik pačiame jėgų židėjime? Ar tai kažkoks kvailas, snargliškų prodiuserių pokštas anapilin pasiųsti žymiausius žmones būtent 69-ių? Nes 69 kai kam nėra tik skaičius kaip minėjai..

    Laikykis, Luna. Ir neleisk, kad tavo maža, jausminga širdelė nebūtų galutinai sudraskita..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žinai, ir aš šiandien stovėjau prie judrios gatvės. Pasakiškai gražiai snigo. Tačiau kuo ilgiau taip stovėjau, tuo labiau viduje augo nerimas. Ir supratau, jog tai dėl tokios didelės gatvės triukšmo ir lengvo, pasakiško sniego. Jiedu manyje tiesiog susipjovė. Galbūt šis jausmas taip pat buvo, kaip tu sakai, ne veltui?

      Ir tavo minimas prodiuseris lyg ir tas pats - vėžys. Bjaurus tipas. Panašu atgijo ir dažniau šiltus namus ėmė lankyti žiemai spaudžiant.

      O paskutinis tavo sakinys mane labai sujaudino ir nustebino. Puoliau ieškoti, kada gi esame bendravusios, kokių sąlyčio taškų turėjusios... ir nieko neradau. Tik faktą, jog seki mano blog'ą. Ir nusistebėjau, jog turiu sekėją, į kurią niekada nebuvau atkreipusi dėmesio, bet kuri (rodos) jau pažinusi mane pačią. Ir rūpinasi. Apėmė ir mielas, ir keistas, ir kiek sužvaigždėjęs jausmas ^^

      Dėkui.

      Panaikinti