2016 m. vasario 29 d., pirmadienis

Kartą į ketverius metus

Penktadienį knygų mugėje buvau Jurgio Baltrušaičio laiškų rinktinės pristatyme. Ten skambėjo tokios frazės kaip kokio neišsenkamo liūdesio jis buvo; tylus ir vienišas; rūstus kaip uola; asmenybės gylis. Ir visos šios frazės kuo puikiausiai tinka žmogui, kurio gimtadienį šiandien miniu. 

Kiek pažįstate žmonių gimusių vasario 29 dieną? Justinas sakydavo, jog pagimdyti jį šią dieną buvo viena iš jo mamos keršto formų jam. Taip, sarkazmo ir juodo humoro jam taip pat nė kiek netrūko. Labai to pasiilgtu. 

Pasiilgstu ir netikėtai sutikti jį kur gatvėje, ar universitete ir vėl pajusti vaikystės karų nuotaiką. Pajusti jazminų krūmo kvapą, po kuriuo turėjome būstinę. Pasiilgstu jo tekstų ir žinučių ne į temą. Kaip keista, kai taip gali nelikti nė vieno pėdsako apie žmogų, net XXI amžiuje.

Kartą netikėtai susitikę, netikėtai susėdome po pušimis ir kalbėjome iki kol visai nušalo šiknos. Nors daugiau tylėjome, tačiau tokie ir būna pokalbiai, kai susitinka du tyleniai, pažįstami nuo piratų laikų ir jaučiantys vienas kito vienatvę. Nors ji visiškai priešinga. Nemylintis ir nemylima. Tokie tada buvome. Tačiau Justo tiesmukiškumas paguodą rado ir čia: faktas, kad tu būsi atrasta, lygiai toks neginčijamas, kaip ir faktas, jog aš galiausiai vis tiek numirsiu. Ir viskas bus gerai. 

Neįtikėtina, kaip abu šie norai ėmė pildytis tą pačią 2012 liepą. Aš patekau į aplinką ir darbų sūkurį galiausiai suvedusius mane su Liūtu, o Justas – į avariją. Tai buvo kankinanti vasara ir kankinantis ruduo. Labai sunku prisiversti nesielvartauti, net kai gęsta labiausiai pomirtiniu pasauliu tikintis tavo draugas. Net jei žinai, kad ten jo jau seniai laukia visi mylimiausi žmonės. 

Dažnai kai stebiu dideles žmonių minias ir dar tokias margas bei įdomias kaip Knygų Mugėje, ar kokiame koncerte, svarstau, kiek tarp jų yra žmonių, kurių gyvenimai verti knygos ar filmo? Didžiuojuosi pažinojusi bent vieną tokį. Net jei ta pažintis buvo nubaksnota ir juoku, ir kraujais.

Su Gimtadieniu, Justi.

Linkėjimai Lukai.

Soundtrack: Pearl Jam – Last Kiss// She‘s gone to heaven so I‘ve got to be good
So I can see my baby, when I leave this world 

4 komentarai:

  1. kiek daug nostalgijos ir ilgesingo liūdesio savy turintis paminėjimas. net man, nieko panašaus neišgyvenusiam žmogui, skaitant tavo mintis, ir per monitorių jaučiasi, kaip stipriai, nuoširdžiai tu tai išgyveni.
    ir žinai, nors aprašai šiuos įvykius per žiaurios netekties proceso prizmę, darosi gal net truputį begėdiškai pavydu. pavydu tos tvirtos tylenių draugystės, rymojimo kažkur dviese, kuomet nereikia taukšti liežuviu, kažką kažkam aiškinant - o tas tarpusavio supratimas vyksta savaime. nestabdomai. natūralus reiškinys kaip kokia fotosintezė. dėl to ir džiugu, kad turėjai žavią vaikystę ir vis dar turi išsaugojusi krūvą atsiminimų, kurie kartais reiškia daugiau už dabartinę mūsų būseną. ir kodėl visi liepia gyventi tik šia diena?.. juk tai nesąmonė. būtų tikrai didžiausia kvailystė viso to neprisiminti. ir paleist pavėjui tokios dienos, tokio draugo, tokių įvykių, likimo posūkių ir lemties dalykus be menkiausio jų atminimo.
    Luna, stiprybės! ir apkabinu.
    p.s. labai gražia daina pasidalinai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kitoks šis įrašas ir negalėjo būti, nors nesu iki galo juo patenkinta. Atrodo, tokia asmenybė nusipelno daug daugiau, daug vaizdžiau. O galbūt viskas tiek vaizdu kiek ir turi būti, jei tokią jautrią, menišką kaip tu pasiekė?

      O tarpusavio supratimas išties yra vienas tų dalykų, kurių ir turi būti siekiama bei trokštama, ilgimasi. Ties tikrais dalykais nesinori vartoti žodžio "pavydima". Tai tinka tik menkniekiams. Tad labai linkiu ir tau tokio draugo ar draugės. Kai užtenka pabūti, jog apramintum kitą.

      Ir labai netikėta, ir labai žavinga, jog atkreipei dėmesį net į dainą. Nes ir ją man "užrodė" būtent Justinas. Kai jo paklausiau: "kaip tau pavyksta gyventi toliau?" Jis pamaigė telefoną, atkišo ausinuką ir tepasakė: "išgirdau tai".

      Panaikinti
  2. Aiste, koks jautrus įrašas :)
    Bėje ar Renata yra Liamba?
    Soriukas, kad kišuosi, bet labai įdomu žinoti apie tokias asmenybes :P.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui. Man svarbu, jei sujaudino ^^

      Tik vat nežinau, apie kokią Renatą klausi? Niekur nieko panašaus lygi ir per visą blog'ą nesu minėjusi. Net pakeitino tokio vardo davusi (kaip Liūtas, pavyzdžiui) :D

      Šiaip ar taip, Liamba tikrai nėra jokia Renata :D

      Panaikinti