2016 m. vasario 14 d., sekmadienis

Slipknot (2016-01-23)

Manau, Valentino diena pati tinkamiausia pagaliau suregzti tekstuką apie Slipknot koncertą, kol jam dar mėnuo nusėjo ^^

Taigi, sausio 23 vakarą traukiau į "Siemens" areną labai keistos savijautos. Paprastai prieš koncertus negaliu nustygti vietoje, negaliu liautis šypsotis ir niūniuoti, o tą vakarą - nieko. Atrodė, tarsi tiesiog važiuočiau į naktį, nes tiesiog pasidarė per sunku būti vienai. Kaip darydavau kol neturėjau Liūto. 

Atvykus atvipo žandikaulis nuo belekaip iki belekur vingnuriuojančios eilės į areną. Paprastai prie arenų atsirandu dar gerokai prieš susidarant tokioms eilėms, tad tai iš esmės buvo pirmas kartas kai mačiau tokią eilę žmonių prie ko nors :)) Pati tik be galo džiaugiausi, jog turėjau Tiketa klubo bilietą ir tai reiškė, jog galėjau įeiti pro atskirą įėjimą. Jė. Čia liūkuriavo gal kokie 7 žmonės ir man tai laaaaabai patiko ^^ Geras daiktas tas Tiketos klubas vis dėlto, ypač žiemą :)) 

Atmosfera pačioje arenoje buvo būtent tokia, kokią ir mėgstu geruose koncertuose - daugybė spalvingų žmonių (net jei visi apsirengę juodai :D ), bendro jaudulio ir geros nuotaikos. Labai jautėsi ir tai, jog sustiprinta apsauga. Prie scenos jų stovėjo tikrai mažiausiai dukart daugiau nei įprasta. 

Tikrai maniau, kad per ką ką, bet per Slipknot koncertą apsiverkti nebus progų, bet kur tau... kai prieš grupei žengiant į sceną užgrojo David Bowie Ashes to Ashes taip ir dėjau žliumbti... ^^"

R. Danisevičiaus nuotr. - lrytas.lt
Visą laukimo laiką šiaip jaučiausi gana ramiai ir net tingiai. Tačiau vos atitraukta Slipknot'us slėpusi užuolaida... Jaunam apsauginukui stovėjusiam prieš mane tikrai žandikaulis vyptelėjo žemyn, kai pradėjome rėkti, šokinėti ir duotis taip, jog iš mano kasos per pirmas dvi minutes liko tik pasišiaušęs šarkų lizdas :D 

Ir nuo pirmų akordų supratau, jog viskas gerai, jog tebeturiu tą uraganą savyje, kurio taip pasigedau eidama į koncertą. Ir lygiai taip pat supratau, jog šis koncertas bus rimtas fizinis išbandymas. Buvome dvi smulkios mergaitės šalia viena kitos, o aplinkui belekiek belekaip didelių vyrų, kuriems nelabai rūpėjo ką sutraiškyti besitaškant. Tačiau iki pat koncerto pabaigos ir išlikome tomis dviem mergaitėm tarp daug vyrukų :D Be-be-be :D 

R. Danisevičiaus nuotr. - lrytas.lt
Koncertas išties buvo nepaprastas savo energija, savo dekoracijomis ir šou, savo muzika. Galbūt kažkam būtina parėkauti, kad lemputės ant gitaros ir kylančios viršun bei besisukančios ratu būgnininkų pakylos yra popsas, tačiau shit... kodėl tada grįžau šlapia prakaitu, kodėl iki kitos dienos pietų tebespengė ausyse (rimtai tuo susirūpinau), kodėl parsinešiau tris mėlynes ir keturias dienas skaudėjo sprandą taip, jog vos jį sukiojau? :D  

Nežinau, tai tiesiog... tiesiog buvo pasiutęs vakaras. Riedėdama namo galvojau apie pirmą kartą, kai lankėmės pas neseniai Norvegijoje įsikūrusį tėtį ir kaip vieną vėlų vakarą per kažkurį muzikinį kanalą rodė Slipknot'ų koncertą. Taškėmės kartu su tėčiu ir jis tik kartojo: Ne, nu šitie tai gerai varo. 
Tada atrodė kaip svajonių svajonė būti tokiame koncerte. Būti tikrame tokio koncerto garse, judesyje ir tvaike. Ir tą vakarą važiuodama po tikro Slipknot koncerto negalėjau netikėti, jog svajoti labai svarbu. Jog bent kiek garsiau pasvarstyti, ko norėtum labai svarbu. Nes tokie pasvajojimai linkę pildytis ^^

I. Gelūno nuotr. 15min.lt
Liko tik vienas labai keistas įspūdis. Nors Corey labai daug bendravo su publika, tačiau likau be to jausmo, jog asmeniškai susipažinau su visa grupe. Vėliau supratau, jog taip nutiko dėl žymiųjų jų kaukių. Visą koncertą mačiau tas pačias sustingusias kaukes, kaip ir nuotraukose, ir manau būtent dėl to pasigedau to jausmo, jog pažinau pamatytą atlikėją visai kitokį nei buvau pratusi matyti jį. 

Taip... Slipknot'ai liko tokie pat, kokie buvo ir neįgavo naujų labai jaudinančių niuansų, kurių suteikia susidūrimas su atlikėju ir grupe akis į akį. Ką gi... bet kuriuo atveju žvalgytis po sceną, net kai ji buvo tiesiai prieš nosį, nelabai buvo laiko - šios grupės dainų ritmai per daug pasiutę, kad ramiai nustovėtum :))

Tad dėkui už nuostabų vakarą, kokio jau labai seniai neturėjau ir labai pasigedau. 

- Luna

Soundtrack: Slipknot - Duality // I push my fingers into my eyes

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą