2016 m. vasario 18 d., ketvirtadienis

"Sugar Man" /// "The Crash Reel"

Pernai pamačiau du labai nepaprastus filmus, kurie iki šiol neduoda ramybės. 

Kodėl būtent dabar sugalvojau apie juos parašyti... nežinia. Tiesą pasakius, turėčiau pareigingai ruoštis miegui prieš ankstyvą kėlimąsi, tačiau pareigingumas man tampa vis labiau ir labiau svetimas :/

Abu filmai, kuriuos čia pristatysiu yra dokumentiniai, abiejų metascore įvertinimas 79/100 ir abu yra vienas kitam absoliučiai priešingi. Tačiau abu be galo mane sužavėjo bei (kaip ir minėjau) iki šiol dažnai suteikia peno naujiems apmąstymams. 

"Cukrinio žmogaus beieškant" (Searching for Sugar Man) (2012)

Šį filmą su Liūtu žiūrėjome kino teatre. Vieną žavią, gaivią vasaros dieną, tą trumpą laikotarpį mieste nusprendėme išnaudoti labai miestietiškai pramogai - kinui. Dažniausiai, kai surandame progą nueiti į kiną tuo metu "nieko gero nerodo". 

Panašiai jautėmės ir tąkart. Labai nedrąsiai pasiūliau šį filmą, nes jau seniai norėjau jį pamatyti, nes jis apie muziką ir aš mėgstu dokumentinius filmus. Tuo tarpu Liūtas ne, tad labai nustebau nesulaukusi jokio pasipriešinimo, nors jau buvau nusiteikusi įkalbinėti :D

Į kino teatrą atvykau nusiminusi. Prieš seansą dar sustojome VCUP'e, norėjau neatlygintinai duoti kraujo, tačiau vėl nepriėmė. Visada jaučiuosi labiausiai nevykusi padaru žemėje, kai taip nutinka, nes mano net kraujas šūdo vertas, bet... grįžtam prie pagrindinio siužeto. 

Po maždaug pirmų trijų "Sugar Man" minučių pajutau Liūtą norint kažko paklausti:
- Tai čia dokumentinis bus?
- Nuuu... jo.
- Aaaa...

Tas "Aaaa" nuskambėjo tarsi ištrūkęs iš apgauto vaiko. Bandžiau krizenti kuo tyliau kelias minutes. 

Tačiau iš filmo abu išėjome be žado. Priblokšti. Sugėdinti. Nustebinti. 
Tai tokia istorija. TOKIA. Liūtas labai teisingai apibendrino: turint tokią istoriją neįmanoma nepadaryti gero filmo

Istorija apie žmogų, kuris nežinojo, jog yra pasaulyje kampelis, kur jis garsesnis už Elvį Preslį. 
Ir istorija apie pasaulio kampelį, kurio žurnalistai nutarė išsiaiškinti tai kaip gi iš tikrųjų mirė jų Elvis Preslis, tačiau tiesa pranoko visus jų girdėtus mitus. 

Jei dar neįtikinau paimti ir pažiūrėti - šis filmas gavo Oskarą geriausio dokumentinio kategorijoje :D
Tad pirmyn pirmyn pirmyn į pažintį su ponu Sixto Rodriguez ir jo muzika ;)

The Crash Reel (vertimo taip ir neradau ^^") (2013)

Į šį kino seansą patekau gana atsitiktinai. Vilniaus universiteto MKIC'e vyko tokie sporto kino vakarai

Netyčiomis sesė pamatė, kad vieną tų vakarų moderuos senas geras tėčio draugas. Tėtė tuo metu kaip tik buvo grįžęs į Lietuvą, tad abu ir nuėjome. Labiau susitikti su tais tėčio bičiuliais, tačiau man tai buvo ir didelį įspūdį palikusio filmo vakaras. 

Taip, sportas ir juo labiau toks ekstremalus kaip snieglentės man visiškai svetima. Čia visos likusios šeimos pramoga, bet ne mano. Šiuo klausimu visada buvau balta varna. 

Tačiau Kevino Pearce'o istorija negali nesukrėsti, nesuvirpinti ir neužduoti daugybės "kodėl?". 

Kaip minėjau, tai visiškai priešinga istorija nei Rodriguez atveju. Ne tik tuo, jog muzika ir sportas gali būti laikomi priešingybėmis. 

Labiausiai tuo, jog tai istorija žmogaus, kuris turėjo viską, kilo svaiginančia karjera aukštyn, kol galiausiai, tiesiogine prasme, krito veidu žemyn į savo paties šlovę.

Labai kontrastingas, labai skaudus, tačiau ir įkvepiantis, ir prajuokinantis, ir... nežinau. 

Kai po savaitės žiūrėjome su Liūtu, jis pareiškė, kad man šitas filmas patiko tik dėl to, jog visi vaikinai jame ilgaplaukiai ^^" Bet po to apsikabino ir sukuždėjo: "man viskas bus gerai, nesijaudink".

Ir aš dar ir dar kartą džiaugiausi, jog turiu labai protingą, labai supratingą mylimąjį.

Ši pabaiga nelabai vykusi, tačiau kitokios nebesugalvoju.

Gero jau beveik atėjusio savaitgalio ;)

Soundtrack: Rodriguez - Inner City Blues // 'Cos Papa don't allow no new ideas here 
And now you hear the music

4 komentarai:

  1. Viskas buvo taip: Nusprendė Iveta užsukti į Lunos blogą pašmirinėti. Pamatė oranžinės spalvos paveikslėli ir negalėjo patikėti. Pagalvojo, kad akys apgauna, todėl prikišo savo snukutį arčiau vaizduoklio. Supratusi, kad tai tas paveikslėlis ji cyptelėjo, ėmė juoktis ir šokinėti ant kedės, bei dainuoti su savo ligos nukankinta gerkle ,,Sugar man" dainą. Tada susivokė, kad nieko nebus ir telefone susirado ją. Pasileidusi tą dainą visu garsu vėl šokinėjo ilgą laiką ant kėdės. Nusiraminusi ir atgavusi kvapą ji vėl prisislinko arčiau vaizduoklio ir perskaitė įrašą fone skambant Rodriguez - Sugar man dainai.

    Ačiū, Lunukai, jog priminei, kad tokių gerų dainų vis dar telefone turiu.
    Gero vakaro ir gero savaitgalio! ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Awww, kaip miela, Iveta :D Ir kaip džiugu, jog yra žmonių klausančių Rodriguez :) Ir kaip smagu kam tiek gerų emocijų suteikti ^^

      O tu žiū sveik ir stiprėk ;)

      Panaikinti
  2. Sveika,
    Skaitant Tavo blog'ą pasidarė labai įdomu kodėl savo vaikiną čia vadini Liūtu?Gal tai todėl,jog nenori minėti jo vardo,tačiau tada kodėl būtent Liūtas?:) Tikiuosi labai nesupyksi, jog to klausiu, bet man išties smalsu!^^

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laba, išties pirmoji priežastis - nesinori čia vartoti per daug vardų :) O Liūtas, nes savo išvaizdoje jis turi kažką tokio liūtiško, net ir nusikirpęs ilgas garbanas, kurios labai primindavo karčius ^^ O taip pat jis ir gimęs po liūto ženklu, tad turi visą šiam zodiakui būdingą pompastiškumą, norą nugalėti, lyderio savybes ir gebėjimą pritraukti dėmesį :)) Tad joks kitas slapyvardis jam netinka labiau ^^

      Panaikinti