2016 m. kovo 8 d., antradienis

Tulpės kur dairais

Pamenu tuos kartus kai tėtis kovo 8-tą įteikdavo po gėlę visoms keturioms savo mergaitėms/moterims, o mes su sesėmis jausdavomės labai didelės ir svarbios. 

Pamenu, kai vienais metais tėtė visoms dovanojo tą pailgą dėžutę "Raffaello", o brolis pakėlė tikrą skandalą, kad visi gavo, o jis vienas ne. Mama atidavė jam savo, o tėčiui taip ir nepavyko jo tuo kartu pamokyti vyriškumo... 

Pamenu, kai kažkada klasiokai vaikinai pirko visą padėklą bandelių su cinamonu mokyklos valgykloje. Užteko visiems, o auklėtoja buvo giliai sujaudinta.

O šiandien grįždama namo stebėjau daugybę moterų. Moterų su gėlių puokštelėmis maišeliuose, moterų gniaužiančių tulpių puokštę rankoje, pasikišusių žiedą po pažastimi, moterų surūgusiais veidais be gėlių bandančias nutaisyti "o man visai nerūpi" išraiškas kai aplink yra net vyrų su gėlėmis, dar tik vežančių savo puokšteles namo. 

O pati darbe jaučiausi labai nejaukiai... Kai visi trys kolegos vyrai išsirikiavo šypsodami, negalėjau pakęsti to nejaukumo ir kvailumo. Juk nepasakysi "Sorry, aš visai nesijaučiu verta sveikinti. Visai nesijaučiu moterimi". Nei didelė, nei svarbi. 

Moters dienos istorija gana graži, tačiau man ši diena atrodo visai nereikalinga. Nereikalingas tas nejaukumas, kurį kuria visuotinis sveikinimas, iš kurio nejauti jokio nuoširdumo, tik nepatogumą. Gal kam toks dėmesys ir būtinas, tik jau ne man. 

Sveikinu, jog esi moteris - papasakok, kai nesirgsiu mėnesinėm ir žinosiu ko noriu, kodėl staiga taip nepakeliamai liūdna, ar kai praeis noras nei iš šio, nei iš to kam nors vožtelti. 

Nesu nei žydinti, nei nešanti meilę ar šviesą, nei graži, nei dovana visiems vyrams, nei motina vaikams, nei dar belekas pusiau dieviško iš visų tų eilėraštukų... 

Tad lipkit man nuo galvos, su savo šypsojimais ir kvailais "tai sveikinam, he-he". 
Vakaras tuščiuose namuose toks pats niūrus su ar be tulpių puokšte ant stalo. 

Soundtrack: Jammie N Commons - Wade in the Water // God's gonna trouble the water

7 komentarai:

  1. O,Dieve!
    Lunalight! Man taip patiko šis įrašas! :)
    Pati dar atsimenu, kad tėtis ir man su sese dovanėles nešdavo per moters dieną, o brolis vaidindavo nuskriaustą.Laimei mano mami dovanos nereikėjo atiduot broliui, nes gavo moteriškus kvepalus( ką jis su jais veiktų?)
    Dar kartą giriu tokį nuostabų įrašą, kuris išspaudė mano veide šypseną...👑💄

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkui už tokį emocingą ir mielą komentarą, Isabela :))

      Smagu, jog įrašas vis dar suranda kam pakelti nuotaiką ;)

      Panaikinti
  2. Nėra už ką visada atrandu naujų blogų, kuriuos smagu skaityti ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nėra už ką visada atrandu naujų blogų, kuriuos smagu skaityti ;)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Kiek nustebau dėl vienos vietos: "Nei dovana visiems vyrams." Gal ir ne Visiems, tačiau Liūtui dovana :).

    Man laaabai patinka tavo įrašai. Užeinu pas tave paskaitynėti jau ne pirmą kartą skaitytų įrašu. Jie man padeda nusiraminti kai buna sunku, ar šiaip kai turiu laisvą minutę.
    Pamenu kai pirmą kartą užėjusi į tavo blogą, paskaičiusi įrašus juos pamilau iš pirmo žvilgsnio. Visuomet man buvai ir būsi išskirtinė asmenybė ir didžiulė įkvėpėja. :) Noriu už tai padėkoti (nors ir skamba keistai iš gąsdinančiai :D)
    P.S. Smagios vasaros!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Po tokių komentarų jaučiuosi ir maloniai sutrikusi, ir vėl save baru, kad neberašau. Jau ir du koncertai praėjo, o niekaip įrašo nepavyksta sukurpti, nors iki šiol bent ant koncertų apžvalgų laikydavosi šis blog'as. Na, ką gi... Ačiū labai už įkvėpimą, bent pasvarstyti apie sugrįžimą prie blog'o ^^"

      Labai miela, netikėta ir ypatinga (ypač kai rašo žmogutis, su kuriuo vargiai esu kada susidūrusi ^^).

      Panaikinti