2016 m. rugpjūčio 17 d., trečiadienis

Harry Potter and the Cursed Child

Rugpjūčio 17 buvo viena magiškiausių dienų šią vasarą. 

Tądien pusę jos praleidau grasindama Liūtui, kad jei namo grįšim vėliau nei užsidarys paštas, jo laukia tokia mano nemalonė, kokios gyvenime neįsivaizdavo. Kitą pusę - krykštavau iš džiaugsmo ir jaudulio, nes namo išties grįžome anksčiau nei užsidarė paštas. Tarsi ant spyruoklių žygiavau į jį spausdama rankose siuntinio atsiėmimo lapelį ir dalinau pačias plačiausiais šypsenas į visas puses, keisčiausiems ir labiausiai nuo karščio susiraukusiems praeiviams. 

O tame siuntinyje buvo tikroji magija - nauja knyga apie Harį Poterį!

Na, tikslesnė situacija kiek sudėtingesnė, nes išties tai spektaklio scenarijus - t.y. daugybė dialogų  ir veiksmo, aplinkos aprašymų.

Tačiau esmė buvo visai ne ta. Esmė buvo, jog jau kuris laikas net šiame blog'e užsimindavau kaip vis susijaudindavau ir apsidžiaugdavau, pamačiusi ar tiesiog sutikusi vaiką, kuris gniaužia rankose tik pirmą ar antrą Hario Poterio knygą, kuriam visa toji magiška kelionė tik prasideda, kuris dar tiek daug n e ž i n o! 

Ir štai. Pagaliau. Ir pati vėl buvau tas vaikas, kuris nieko nieko nežino, kas jo laukia. Kas kitame puslapyje, kurioje vietoje verksiu, kurioje juoksiuosi, o kurioje šypsosiuosi kaip miela šypsena. Ech, vien ta stebuklo nuojauta buvo nuostabi ir patį pirmą vakarą perskaičiau tik leidyklos informaciją, tiesą sakant :D 

Skaitymo estafetė jau perduota kitiems Hario Poterio kartos vaikams :) 
Visa kita laukė tik vėliau. Dėl itin įtempto laiko tą nedidelę knygelę skaičiau gerą savaitę su trupučiu, nors puikiai prisimenu, kaip Fenikso broliją surijau per dvi ar tris dienas ir tai labai stengiausi "taupyti", kad kuo ilgiau užtektų :D 

Jei klaustumėt, ar patiko Prakeiktas vaikas, tektų atsakyti, kad nelabai... tačiau jis vis tiek buvo vertas to beprotiško jaudulio ir džiaugsmo turėti progą skaityti naują Hario Poterio knygą ^^

2 komentarai:

  1. Sveika, Luna:)
    Pirmą kartą užklydau į tavo blogą, noriu pagirti už įdomius įrašus.
    Skaitant šitą įrašą, mintyse skambėjo žodžiai ,,Taip taip! Ir aš tą patį galvoju, ir aš taip jaučiuosiu!".
    Kaip norėčiau būti neskaičiusi HP, tam kad vėl pajausti tas emocijas, kurios atsiranda skaitant.
    Man HP knygos asocijuojasi su jaukumu. Prisimenu save dar paauglę, kaip eidama iš mokyklos namo, ir nešdama naują HP dalį, jau kurpiau planą chuliganą kaip visą likusią dieną praleisti fotelį o ne ruošiant namų darbus :D Pasigamindavau skanios arbatos, įsisupdavau į apklotą, paimdavau knygą ir su keistu jauduliu krūtinėje versdavau pirmus redakcijos puslapius, o tada nerdavau į magijos pasaulį :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ir be galo gera, ir be galo pikta! Tooooooks komentaras, tiesiog Tooooooooooks.... ir anoniminis. Tai kaip jaustis? Kaip pamačius tolumoje cukraus vatos vagonėlį, o priėjus arčiau pamatyti ant jo užrašą "neveikia" :D

    Man visada didelė garbė sutikti Hario Poterio kartos lietuvius ^^ Didelė garbė sulaukti komentaro iš naujo skaitytojo, ir didelė šiluma kai tavo įrašas perteikiamas kitais žodžiais kito žmogaus, bet iš esmės taip pat!

    Trumpiau tariant - lauksiu sugrįžtant! (ir tikiuosi bus ko grįžti >.<)

    AtsakytiPanaikinti