2016 m. spalio 19 d., trečiadienis

Ilga kaip šimtmečiai diena


Autorius: Čingizas Aitmatovas
Išleidimo data/vieta: 1980, Sovietų sąjunga

Žanras: mokslinė fantastika

Kodėl ėmiausi skaityti? Mūsų namuose knygos į lentynas išdėliotos pagal temą, o tada pagal abėcėlę (autoriaus pavardę), o jei tai nepatogu - pagal knygų dydį. Grožinės literatūros turime labai mažai. Vos viena lentyna pagrindinėje bibliotekoje ir dar keliolika (daugiausiai vaikiškos) kitame kambaryje. Vis žiūrėdama į tą nedidelę eilutę knygų nusprendžiau, kad tiek tai jau tikrai galiu perskaityti ir pradėjau nuo pradžių. Pagal abėcėlę pirmas lentynoje ir gulėjo Aitmatovas ir poetiško pavadinimo jo knyga. 

Apie ką ši knygą pagal protingus žmones internete? Istorinės atminties praradimą - mankurtiškumą. Kaip žmogus verčiamas atsisakyti savo prigimties ir gyventi pagal įstatymus, kurie prieštarauja žmogiškumui. Apie pačią prigimtį. Apie paprastą žmogų ir jo pasaulį. Bei jo kupranugarį.

Apie ką man ši knyga? Pastaruoju metu pagrindinis motyvas, kurį matau visuose veikaluose apie sovietmetį, - kaip sistema pati kūrė sau priešus. Kaip net ja tikintys, arba joje ramiai gyvenantys žmonės galiausiai gauna nuo jos per kuprą ir pati sistema, pati iš savęs priverčia žmogų su ja kovoti. Ja nebetikėti ir nebepasitikėti. 

Ką noriu pacituoti: "Jis suprato, kad jam reikia trūks plyš sugauti auksinę mekre, nes tai, ką pajuto nėščia Ukubala, buvo jos talgakas*. <...> Verslinio žvejo žmona ir turėjo panorėti to, kas susiję su vyro darbu. Jai paties dievo prisakyta įsigeisti savo akimis išvysti ir savo rankose pajusti tos didžiulės žuvies auksą. Iš nuogirdų Jedigėjus žinojo, kad jeigu nėščios moters talgakas lieka nepatenkintas, tai tas gali pakenkti kūdikiui įsčiose.
O Ukubalos talgakas pasirodė esantis toks neįprastas, kad jinai pati neišdrįso prisipažinti to garsiai, o Jedigėjus ir neragino to padaryti, neklausinėjo, kadangi buvo nežinia, ar sugebės jis pagauti tokią retą žuvį. 

* Talgak - nėščios moters noras paragauti kokio ypatingo skonio valgio, kokio nors troškimo patenkinimas."

Kas patiko labiausiai: kirgizų legendos, kupranugario gyvenimo aprašymai, buities aprašymai bei šviesių žmonių šviesos nešimas, kai visos formaliosios jėgos bando ją atimti, sutrypti ir pakasti kaip netinkamą. 

Ne taip labai patiko: tai kas žanro pavadinime nusakoma, kaip mokslinė fantastika ^^" 

Bendras asmeninis/subjektyvus vertinimas: 9/10


2 komentarai:

  1. Atrodo idomi knyga, bet kai pasiimu panašaus tipo (dažniausiai parašytas Sovietiniais laikais) knygas, nieko nesuprantu, žodžiai nesiskaito, susinervinu ir piktai sakau mamai, kokią nesąmonigą knygą pasiėmiau. Ir dar teko pakelti užpakalį ir jį nutemti apie 300 metrų. Tai didžiulis atstumas..
    Mama jau pripratusi ir neretai pati "suraito" visą knygą.. :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žinoma, labai lengva man su istorijos išsilavinimu būtų sakyti, kad ši knyga tikrai nebuvo labai sudėtinga. Visi kirgiziški terminai puikiai paaiškinti. Bėda gal tik tai, kad tie vardai ir pavadinimai labai skiriasi nuo mums įprastų ir todėl gana sunku juos įsiminti. Bet šiaip, tikrai smagiai susiskaitė :)

      Tačiau kai daugiau apie tai galvoju, nesu tikra kokio amžiaus ir pomėgių žmogui siūlyti šią knygą ^^"

      Panaikinti