2017 m. gegužės 6 d., šeštadienis

Testai

Na, kas nemėgsta įdomaus, savimeilę paglostančio ar tiesiog prajuokinančio testo? 

Kam nepatinka rankioti atsakymų, piktintis, kad nėra tau labiausiai tinkančio ir nekantrauti, tai kokią tiesą ar netiesą apie tave atskleis (ar atskleis) tas nežinia kieno sukurtas testas?

Turbūt į visus testus galima suskirstyti į dvi grupes - tuos, kurių atsakymas mums visiškai netinka ir nepatinka ir tuos, kurių atsakymas net išgąsdina savo tikslumu. 

Tad šią nepakenčiamai saulėtą, gražią, žiedadulkėmis besimėtančią dieną ir nusprendžiau, kad jau gana rinkti medžiagą ir galima paskelbti šį įrašą. Įrašą su testais, kurių atsakymai buvo būtent tie nustebinę taiklumu. Yra keli ir tiesiog šiaip įdomūs. Tad tikiuosi, jog vis tiek atrasite ką smagaus bei nuotaikingo, net jei dalis testų atsakymų individualiai jums taip labai ir nepataikys... Bet kuriuo atveju, juk testuose įdomus ir pats procesas, ar ne? :) 

Absoliuti dauguma šių testų bus anglų kalba, tad tikiuosi tai nepatogumų nesukels. Arba galite iškart įsijungti ir kokį vertėją, kad būtų po ranka ^^ Vis tik turiu kelis lietuviškus testukus. Nuo jų ir pradėsiu. Tiesą sakant pradėsiu net nuo labai rimto testo, kurį man rekomendavo viena psichologė, kai blaškiausi, nežinodama kur dėtis, kas esu ir kodėl esu. Jos patikinimu šis testas sukurtas labai profesionaliai, išverstas pritaikant prie mūsų kultūrinių ypatumų. Gana ilgai trunkantis atlikti, turintis labai ilgą atsakymą. Todėl ir skiriu šiam testui tokią ilgą įžangą. Kiti tokios neturės ^^

Taigi, kai jau žinote kas laukia, galite apsispręsti ar pradėti nuo šio didžiojo testo, ar pasilikti jį pabaigai ;) Taigi:

❧ Asmenybės tipo testas 

❧ Antras ir paskutinis lietuviškas testas: 

Taigi, kadangi visos kitos nuorodas labai ilgos, tai testus rasite paspaudusios ant jo pavadinimo, kaip ir rašytojų atveju :) Smagaus vakaro, šiandien per teliką vis tiek nieko gero nerodo ;)


❧ Šiame teste reikia į tarpą įrašyti trūkstamą raidę, pvz. _ove. Patarčiau paskrolinti iki žodžio, sugalvoti, kokią raidę norite įrašyti ir tada pažiūrėti, ar ji yra pateikta atsakymuose kaip galima ;)

Nu, bet rimtai... kad ir koks juokingas testo pavadinimas, pataikė skaudžiai tiksliai ¯\_(ツ)_/¯

Būtų itin smagu, jei šio testo rezultatu pasidalintumėte komentaruose ;) Arba visais rezultatais :D




Testas išskirtinis tuo, jog nurodo visų keturių koledžų procentą "tavyje" :)


Šiaip įdomus, nors savaime suprantama nesąmonė...

❧ Na, o pabaigai pačios J.K. Rowling sukurtas paskirstymo kepurės testas, kuris oficialiai paskirs jus į Hogvartso koledžą: https://my.pottermore.com/account/login


Jam atlikti reikia užsiregistruoti pottermore.com svetainėje. Testas gana ilgas, tačiau ir aprašymą gausite atitinkamai ilgą :) Taip pat Pottermore galite sužinoti savo burtų lazdelę (jos savybės taip pat kalba apie asmenybę), JAV esančios burtininkų mokyklos Ilvermorny koledžą bei gynėjo (apsaugančio nuo psichų) formą.

Uch, taip ir maniau, kad užtruksiu kelias valandas su šiuo įrašu, nors tereikėjo tik išversti testų pavadinimus ir sudėlioti nuorodas... Taip jau būna kai pradedi iš naujo daryti krūvą testų, nuklysti į lankas Buzzfeed'e ir dar užsuki į Pottermore, kur kalnai naujienų :D

Tikiuosi ir Jums buvo taip pat smagu, kaip man ;) 
Smagaus likusio savaitgalio ^^

2017 m. balandžio 29 d., šeštadienis

13 priežasčių kodėl

Šiomis dienomis užtenka įvesti "1" į bet kokią paiešką ir pirmasis pasiūlymas, kuris bus jums pasiūlytas greičiausiai bus "13 Reasons Why". Na, Wikipedia'joje tai 5 ar 6 pasiūlymas. 

Tai Netflix platformai sukurtas serialas paremtas to paties pavadinimo Jay Asher'io knyga. Tarp serialo ir knygos - 10 metų skirtumas. Knyga išleista 2007 (2011 m. ir lietuviškai), o serialas nešvenčia dar nė mėnesio - jis pasirodė 2017 kovo 31 d. 

Trumpai (jei kartais kažkokiu būdu dar nežinote) - tai pasakojimas apie moksleivę, kuri nusižudė. Tačiau paliko įrašytas senobines kasetes, kuriose įvardino 13 priežasčių, kodėl taip pasielgė. Kiekvienas šis pasakojimas skirtas vienam žmogui, kuris prisidėjo prie vis augančios merginos kančios. 

Per šį vienos merginos pasakojimą paliečiamos ir kitos skaudžios, svarbios ir ryškios mokyklinio gyvenimo problemos. Seksualinis priekabiavimas, patyčios, apkalbos, narkotikai ir alkoholis, persekiojimas (tiesą pasakius, turiu omenyje ir visus tuos kartus, kai džiugiai tikrinai kieno nors facebook'ą tikėdamasis, kokių sultingų atradimų)... Pasyvus stebėjimas, vienišumas, baimė, jog neatitinki stereotipų, todėl nutylėjimas to kas išties svarbu.

Žodžiu, kiekvienas rasime progą atpažinti savo kančias, savo klaidas ir savo sąžinės priekaištus.

Žinote, kiekvieną kartą kai koks nors pop kultūros fenomenas išsprogdina internetą aš juo pasidomiu. Specialiai. Net jei žinau, kad greičiausiai tai šlamštas, laikausi nuomonės, kad galėsiu ramia sąžine varyti ant naujos mokinukių manijos, kai pati su ja susipažinsiu. Aš esu klausiusi Justino Bieberio, One Direction ar Tokio Hotel. Esu mačiusi net du Saulėlydžio filmus, vieną Vidurinės mokyklos miuziklo ir peržiūrėjau ištisus 2 sezonus Vampyro dienoraščių...

Ir štai mes vėl turime naują fenomeną. Tik skirtumas tas, jog jį pažiūrėjusi likau su visai kitokiais jausmais nei po kokio Saulėlydžio

Visa ką rašiau iki tol tik įžanga. Tuo tarpu tikrąjį dėstymą pradėjau rašyti viename portale perskaičiusi serialą žiūrėjusių žmonių komentarus. Ir jie iššaukė reakciją, kurią nusprendžiau perkelti čia - į savo pasaulėlį, o ne palikti nepastebimą komentarą. 

Taigi. Peržvelgusi žiūrovų komentarus labiausiai užkliuvo dvi frazės:
1) šitą serialą turėtų rodyti mokyklose;
2) nuostabus serialas.

Man tikrai sunku suvokti, kaip šį serialą galima laisvu mostu vadinti "nuostabiu". Jis sukrečiantis, jis kalbantis,
 jis  virkdantis ir verčiantis galvoti vėl ir vėl. Bet pavadinti jį "nuostabiu" man atrodo reiškia nesuprasti pačios jo esmės... 

O gal tai kaip tik įrodo serialo kritikų teisingumą (daugiau ČIA)? Kad šis serialas toks stiprus, taip gerai "sukaltas" vizualiai, kad realiai paaugliai vėl ims idealizuoti savižudybę? 

Žinoma, kūrėjai norėjo perduoti visai ne tokią žinutę. Jie norėjo parodyti, kaip svarbu kartais užsispirti ir iki galo paklausti: Hey, kas nutiko? Tačiau juk mums visiems, pažiūrėjusiems šį serialą, stipriausią emociją, tą protą draskančią emociją,  suteikė ne tai... 

Aš manau, kad tai labai stiprus kūrinys. Tačiau nesu tikra, ar sveika jį paleisti taip be priežiūros į platųjį pasaulį.

 Manau, jį reikia žiūrėti drauge su kažkuo, dar geriau - drauge su tėvais ir mokytojais, su suaugusiais ir bendraamžiais, kurie mums svarbūs ir su kuriais galėtumėme kalbėtis. Nes nežinau, ar kiekvienas vaikas, 12, 15 ar 33-eji jam būtų, išgirs reikiamą žinutę. Ar toje stiprioje emocijoje, kurioje serialas palieka nepasiklys? Ar susitvarkys pats savarankiškai su tuo ką pamatė ir pajuto?

Man sunku su tuo susitvarkyti, tai kur dėtis išsigandusiam 13-mečiui, kuris galbūt gaudo kiekvieną žodį apie savižudybę, nes nuolat apie ją galvoja? Nes ta mintis jį taip traukia, kad jis kaip koks tyrėjas renka duomenis ir taiko juos sau... 

Nieko aš nežinau. Negaliu žinoti, kokie yra šiuolaikiniai 13-mečiai, ir koks esu tu, mielas skaitytojau. Negaliu žinoti, ar matei šį serialą, ar skaitei knygą ir kaip tu reagavai į šią istoriją. 

Aš galiu žinoti tik tai, kad pati turiu mažosios depresijos įrašą savo medicininėje istorijoje ir tikrai nepajutau nei kokio nušvitimo, nei palengvėjimo būti šiame pasaulyje ir juo džiaugtis. Ar džiaugtis žmonėmis, tarp kurių esu. Dabar turiu krūvą užaštrintų emocijų, kurias tikiuosi atpalaiduoti šiuo įrašu, bet kaip jau sakiau... 

Jis sukrečiantis, jis kalbantis, jis  virkdantis ir verčiantis galvoti vėl ir vėl.
Ir jį verta pamatyti, tačiau ar turėsite, kur dėtis kai pamatysite? Jums spręsti.

Žinot, gal palikim visą šią makalynę Mikei Pūkuotukui. Jis tai jau tikrai su tuo susitvarkys:

Labanakt.

2017 m. balandžio 12 d., trečiadienis

Prietarai

Visada laikiau save gana racionaliu žmogumi. Tačiau pastaruoju metu ėmiau labiau nei bet kada pastebėti kaip kreipiu dėmesį į visokias smulkmenas "dėl visa ko". Tai gali būti tik užklydusi mintis, kuri nesukelia jokių veiksmų, o gali būti ir skubus padėto ant stalo peilio pataisymas. Tad šiandien noriu pristatyti šiuos savo prietarus. Ne visus, kuriuos žinau, o tuos, kurių kartais ir labai nenoriai prisilaikau, kadangi "pasekmės" skamba tiesiog pernelyg nemaloniai.

§ Jei pavasarį pirmiau pamatysi skruzdėlę - visus metus būsi darbštus kaip skruzdė, jei varlę/rupūžę - tingus.
(Primokė močiutė Radviliškio r.)

§ Jei eini su draugu ir ant kelio stovi stulpas, reikia abiems apeiti tą stulpą iš tos pačios pusės, kitaip susibarsit.
(Primokė geriausia draugė)

§ Jei eini su draugu keliu ir atvažiuoja mašina, reikia abiems pasitraukti į tą pačią kelio pusę. antraip susibarsit.
(Primokė geriausia draugė)

§ Jei padedi peilį ašmenimis į viršų, tai kur nors miršta vaikas.
(Arba iš Jono Balio, aba iš Profesoriaus)

§ Jei malkos degdamos cypia, tai verkia ugnyje atgailaudama tų namų vėlės. Reikia sukalbėti joms maldelę, kad padėti, arba ugnį užgesinti.
(Tikrai iš Jono Balio "Mirtis ir Laidotuvės", 1909 m.)

§ Jei miške medžiai girgžda, tai dūšios kenčia ir prašo sukalbėti maldelę.
(Irgi iš J. Balio)

§ Jei valgai maistą nuo peilio, aštriai, skaudžiai kalbėsi.
(Profesorius primokė)

§ Jei laikysi rankinę/kuprinę ant žemės, piningai pabėgs.
 (Nebežinau iš kur ištraukiau)

§ Jei maistą išmesi, skalsa namus aplenks.
(Irgi nebežinau iš kur)

§ Jei nusičiaudai du kartus iš eilės, galvoje tuo metu tau sukosi gera mintis.
(Iš Tėtės)

§ Negalima voro žudyti ar jo tinklo gadinti, jie neša sėkmę namams.
(Nežinau iš kur...)

§ Viskuo vaišinuosi/valgau lyginiu skaičiumi (du sausainius, šešis riešutus, du sumuštinius ir t.t.), kad pati būčiau poroje su kuo nors, kad santykiai klotųsi gerai.
(Pati sugalvojau)

§ Nesisveikink ir neduok daiktų per slenkstį - susipyksi su tuo žmogumi arba šiaip nelaimė nutiks.
(Iš Profesoriaus)

§ Per jaunatį reikia galvoti norus, juos apmąstyti, susidaryti planą kaip juos įgyvendinsi - norai įvardyti per jaunatį pildosi.
(Iš Mamos)

§ Keturakiai šunys (su dėmelėmis virš akių) mato dvasias. Ten kur toks šuo mėgsta miegoti yra gerasis namų kampas, su geriausia aura.
(Iš Profesoriaus)

§ Gyvūnus reikia rinktis pagal savo plauką, tada jie su tavimi ilgai gyvens ir ištikimai tarnaus. Pavyzdžiui, jei esi tamsių plaukų, tai ir šunį, katę ar žirgą reikia rinktis tamsaus kailio.
(Iš Profesoriaus)

Atrodo tiek... Bet beieškodama iliustracijos įrašui ir dar kartą vartydama J. Balio knygelę užmačiau  dar kelis įdomius prietarus:

§ Jei naktį negali užmigti, vadinasi kažkas kitas tave sapnuoja.
(Pinterest)

§ Jei randi juodą plunksną, vadinasi mirusiojo vėlė nori tau padėti.
(Pinterest)

§ Verdant gryną vandenį jame nusikaltėlių dūšios kankinasi, todėl reikia bent kiek vandenį pasūdyti.
(Iš J. Balio)

Gal J. Balio jau užteks. Daug ten įdomių prietarų, bet visi su mirtimi susiję, tai nebegąsdinsiu ^^
Man galbūt tiesiog labai gražu, kaip senieji žmonės atidžiai stebėjo savo aplinką, kaip rišo tarpusavyje įvairius faktus, kaip tokiomis smulkmenomis praturtindavo savo kasdienybę. Ir aš nežinau, ar verta dėti galvą už kiekvieną tokį prietarą, tačiau nuo jų paprasti dalykai tikrai įgauna daugiau prasmės ir svorio savyje. Tad kodėl gi neišsaugojus ir savyje tų visų prasmių, net jei jomis netikime? 😊

O kokiais prietarais Jūs tikite? 😊

Geros ir prasmingos visoms dienos 😊

Soundtrack: Skylė - Nėr Kur Dūšelei Dėtis // Eik, dūšele, bažnytėlėn, bus ten visa giminėlė,
Bus ten visa giminėlė, eik, dūšėle, bažnytėlėn
Kelkis, dūšia, negulėki

2017 m. kovo 21 d., antradienis

Tom Odell, Vilnius

2017 m. kovo 20 d.

Tom Odell - muzikantas, kurio vardas nuo pirmojo pasiklausymo asocijuojasi su romantika, jausmingumu ir išlinguojančiomis fortepijono melodijomis. Tad pirmadienio vakarą tiesiog pasišokinėdama traukiau į "Compensa" koncertų salę pamatyti šio atlikėjo ir žinojau, jog gausiu šiuo metu man taip reikalingą paguodos, ramumo ir tiesiog muzikos grožio dozę. Džiugu jau dabar patvirtinti, jog dėl nieko neklydau 😊

Delfi.lt, R. Danisevičiaus nuotr.

Koncertas prasidėjo nuo ne tokio įkvepiančio grupės "The Station" pasirodymo. Viso jo metu neapleido nuostaba, kodėl pritariančioji vokalistė nėra pagrindinė, ir kodėl pagrindinis vokalistas apskritai yra vokalistas. Na, bet žinot... tokiais atvejais visa nurašau savo tikrosios muzikinės klausos trūkumui ir neturėjimo jokio muzikinio išsilavinimo, tik subjektyvų pajautimą kas man tinka, o kas ne. Tad šiuo atveju... netiko ir tiek. 

Į sceną žengus Tomui iškart nusiraminau dėl vieno buvusio kirminėlio - ar išdainuos visa ką yra sukūręs ir įrašęs gyvai? Tai pačiai mano neprofesionaliai ausiai vokalas skambėjo labai puikiai! Net įprastinio pasipiktinimo garso kokybe nekilo nė šešėlio! Pasakiškai gražu. Tiesiog gražu. Kai pagalvoji, kur tau bus pasakiška kai praktiškai visos dainos apie neatsakytą tuo pačiu meilę... 

Kartais, labai įsiklausydama Tomo įrašų, jaučiuosi sutrikusi dėl tekstų dramatiškumo ir melodijų minkštumo, ar kaip tik nuotaikingumo, kai atrodo vokalas turėtų sproginėti iš to skausmo ar nusivylimo, jis taip pat išlieka tiesiog melodingas ir ramus. O štai koncerto metu visa stojo į savas vietas, Tomas trykšto būtent tomis emocijomis, apie kurias dainavo. Čia ir supratau, kur slypi tas jo nuolat minimas nuoširdumas, ir kur man jo kartais trūksta, net kai supranti, kad dainos tekstas išties yra dienoraščio puslapis. 

15min.lt, L. Balandžio nuotr.

Dar vienas dalykas ne visai į temą, tačiau taip pat begaliniai traukęs akį koncerto metu - kairėje pusėje šėlęs būgnininkas 😃 Viso koncerto metu jis išliko tikra roko žvaigžde, nesvarbu ką grojo. Jį bestebint galėjai ir nustebti, kodėl vilki lengvutę šviesią suknelę, o ne odines kelnes ir marškinius, kaip paprastai koncertų metu 😊 Žavuolis. Antrąjį būgnininką pamačiau tik koncerto pabaigoje, publikai sustojus ant kojų, tad atsiprašau, jei kam atrodo, kad nepelnytai neskiriu ir jam dėmesio 😏

Kitas sužavėjęs koncerto aspektas - apšvietimas. Toji visokiais būdais išskaidyta šviesa, jos išskleidimas ar susiaurinimas apšviečiant tik vieną prie fortepijono likusį Tomą - nuolat jautei papildomos vakaro magijos būtent šviesų dėka. 

O pabaigai vėlgi norisi grįžti prie Tomo nuoširdumo. Nors koncertą pradėjo trimis dainomis tarp kurių nepratarė nė žodžio, tačiau koncerto metu nemažai bendravo su publika, paliko ir fortepijoną, kad pasivaikščiotų palei sceną, ar ir nusileistų nuo jos pas sužavėtas gerbėjas. 

Delfi.lt, R. Danisevičiaus nuotr.

Žinoma, žavingiausiu koncerto momentu tapo istorija apie Vilniuje praleistą vakarykštį sekmadienį. Kaip turėjo visą dieną apžiūrėti miestui (labai moteriškas minios "awww"), aplankyti kelis barus (minios "awwww", kuris jau labiau skambėjo kaip "faaaaak, kodėl manęs ten nebuvo?!") ir kaip ryte išėjo pasivaikščioti prie upės (dar garsesnis "awwww", kuris išties buvo dar ryškesnis "faaaak, koks tu mielas!" 😂). Iškart po šio mielo pasakojimo sekė daina "Jealousy", su pirma eilute: 

Yesterday was awful, you know what I mean...

Suprantama, žiūrovai prapliupo juokais ir pats Tomas suprato, kad ką tik papasakojo apie yesterday Vilniuje, tad teko dainą pradėti iš naujo pakoreguojant žodžius 😃 Nežinau, ar tai buvo mini vaidinimas (jei taip tai velniškai geras), ar taip gavosi netyčia ir tiesiog aplinkybės sukrito į dešimtuką, tačiau čia jau ir aš norėjau ištarti ilgą "aww", kuris labiau skambėtų nei "faaak, koks tu mielas" 😊

Alfa.lt, E. Blaževič nuotr.

Taigi vakaras buvo tikrai kupinas geriausių emocijų, gražiausių dainų, romantikos ir vertas išsipildžiusios dar vienas svajonės, pamatyti dar vieną atlikėją, nuolat besisukantį mano grojaraštyje. 
Tikiuosi, kad neužpildyta klausytojais koncertų salė neatgrasys nuo planų dar sugrįžti į Lietuvą, gal net į dar mažesnę ir jaukesnę aplinką 😊 Su dar brandesnėmis dainomis, kurias vėl labai norėčiau išgirsti gyvai 😊

Soundtrack: Tom Odell - Heal // And take my sense
Like an empty sail takes the wind

P.S. Kol kas labiausiai sužavėjo ši koncerto recenzija: http://manomuzika.lt/ 😊

2017 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

Tale as Old as Time

Kai sužinojau, jog Disney kompanija kurs vaidybinį Gražuolės ir Pabaisos filmą, netvėriau savam kaily.


Kai sužinojau, jog šiame filme Belę vaidins Emma Watson, netvėriau savam kaily.

Kai pasirodė vienas filmo trailer'is po kito - netvėriau savam kaily.

Ir kai vakar nusipirkau bilietą į filmo premjerą tasis žvėriukas viduje net sustingo negalėdamas patikėti, jog jau tikrai jau

Kelios valandos iki išeinant į filmo premjerą perskaičiau visiškai neįkvepiančią recenziją apie filmą. Apie tai, kad kiti Disney vaidybiniais paversti filmukai buvo gerokai modernizuoti, patobulinti jų siužetai, pateiktos naujos interpretacijos, o Gražuolė ir Pabaisa tiesiog aklai atkuria filmuką... Kelios detalės paaiškintos logiškiau, įterptos kelios naujos dainos, tačiau iš esmės nieko įsimintinai naujo ir kvapą gniaužiančio. Ši recenzija kiek numušė džiugesį, tačiau visa pasimiršo kino salėje užgesus šviesoms ir prieš akis nušvitus Disney kompanijos piliai. 

Žinote, prieš kokį pusmetį ar daugiau Liūtas pareiškė, kad niekada nėra matęs Gražuolės ir Pabaisos multiko. Tai pasisodinau, surišau, prigrasinau ir žiūrėjom. Ir tąkart pati vėl pamačiau tą filmuką po labai ilgo laiko tarpo, ir taip liūdna pasidarė... Dėl to, jog nors tai nepaprastai gražus filmukas, nepaprastai mielas, nuostabiai išdainuotas ir spalvingas, jo kokybė vis tiek akivaizdžiai prastesnė nei dabartinių filmukų. Kiek dar detalių galima išpiešti, kiek dar daugiau kadrų sudėti į vieną ir daugiau išraiškų pagauti ir t.t., ir pan. O su šiuo vaidybiniu filmu visas šis liūdesėlis tiesiog nubrauktas. Buvo nepaprastai smagu matyti savo patį mylimiausią vaikystės filmuką nuostabiai gražų, gyvą, įvairiaspalvį, koks visada ir atrodė vaikystėje 😊

Tas ribų aptrynimas tarp vien gero ir vien blogo charakterio (na, išskyrus Gastono atvejį, jis taip stipriai labiau sutirštintas, kad taip ir nekantrauji kada gi pagaliau nusiris pilies stogais bjaurybė), pačių veikėjų biografijų išpildymas, jaudinančios smulkmenos, kurios sukrenta į savas vietas, nauji ir seniai numylėti juokeliai, tiesiog labai labai gražus filmo pastatymas... ir ryškesnis jo įvedimas į XVII a. Prancūziją, kad ir kokia pobjaurė mada tada buvo, ir Ewano McGregoro akcentas, visa suteikia filmui pakankamai žavesio, kad norėčiau jį vėl ir vėl matyti. Galbūt net kino teatre. 

Nors vienas rimtas minusas itin krito į akis. Turint omenyje, jog filmas žodis į žodį atkartoja daugelį originalaus filmuko dialogų, tiesiog nepakenčiama atrodė princo tyla, kai jis jau atvirto į žmogų. Su kiekviena scenos milisekunde taip ir kvėpei iš naujo oro, kad kartu su personažais ištartum: 

- Belle, it's me.
- It is you!

O tie mažučiai sakinukai taip ir nenuskamba. Ir scena tarsi įkrenta į sunkiai pakeliamą tylos duobę.

BET! Dar blogiau nei tai buvo lietuviškas vertimas! Ta prasme subtitrai. Beveik jų neskaičiau, tad didžiąją dalį filmo nelabai atkreipiau dėmesį, tačiau negalėjau patikėti matydama, jog pagrindinės dainos eilutės Tale as old as time bei Song as old as rhyme išversti į Pasaka sena sena ir Daina sena sena....

Ta prasme... tai ne lietuviškas įdainavimas, kur reikia žodžius suspausti į natas, o tiesiog raidės ant ekrano. Kokio velnio reikėjo taip suprimityvinti tekstą, kad jis netektų viso savo grožio, visos poezijos, už kurią šis filmukas visada ir buvo taip mylimas! Juk neužimto viso ekrano užrašai Pasaka sena kaip laikas; Daina sena kaip ritmas...

Et... žodžiu. Neskaitykit lietuviškų subtitrų, net nežvilgčiokit į juos 😃

Šiaip eidama į Gražuolės ir Pabaisos premjerą maniau pateksianti į būrį mažų mergaičių, tarp kurių kikenimo išprotėsiu. Tiesą pasakius patekau į būrį kikenančių moterų, kurias seanso pradžioje lygiai taip pat norėjosi užmėtyti popkornais, kad pagaliau užsičiauptų... Nemažai atėjo su savo antrosiomis pusėmis. Iki šiol nežinau, ar tai kėlė daugiau susižavėjimo, ar nuostabos ir nejaukumo 😊 Buvo viena iš eilės psichologių, su kuriomis pastaruoju metu tenka susidurti, ponia politikė, pažįstama tautosakos tyrinėtoja... tas publikos margumas ir suaugėliškumas, manau, taip pat yra vienas iš Gražuolės ir Pabaisos magijos įrodymų ^^

Galima kiek kam reikia postringauti apie Stokholmo sindromą, tačiau vis tik man istorija apie meilę stipresnę už stereotipus ir pirmąjį savo paties įspūdį, yra viena gražiausių ir labiausiai įkvepiančių. Ir iki šiol Belė išlieka mylimiausia princese, o Emos įsikūnijimas į ją... tam jau ir paaiškinimų pritrūksta 😊

Nežinau, kokiais įspūdžiais nešini iš kino salės išėjo tie žmonų į kino salę atvesti vyriškiai, tačiau man dar ne vieną dieną galvoje skambės Tale as old as time ir labai lauksiu pilno filmo garso takelio, nes ir naujas dainas norisi išgirsti vėl!

P.S. Finalinės scenos Belės suknelė buvo nuostabi! Na, kodėl kodėl neturėjome jos MA?!

2017 m. kovo 1 d., trečiadienis

Kovo 1

Šiandien Grybauskaitei suėjo 61-eri metai. Ar žinojot, kad jos tėčio vardas buvo Polikarpas??? Paprastai tokius visiškai nurautus vardus turi burtininkai 😊 

Viso tokį vardą Lietuvoje nuo 1916 iki 1959 metų yra gavę 20 vaikų. Na, baisiai įdomu. Nesitikėjau, kad tiek daug su tokiu keistu vardu 😊

Šiandien mano Tetei suėjo 49-neri metai. 
Ir tai supratusi niekaip negalėjau nustoti galvoti apie tai,
 kad kitais metais jam bus 50! 

Mano Tetei? 50? Žiauriai keista. 

Ir dar labai keista, jog labai gerai suvokiu, kad kai sakau "Mano Tėčiui 49-neri" - natūrali pasaulio reakcija yra "Jėėėėėzau, koks jaunas!". O kai jam sueis 50, tai jau bus normalus tėčių amžius. Ir šiaip 50 atrodo jau toks kaip ir, čiut-čiut, šitaip vat-va senokas jau 😖

Tarsi žinai, kad nelabai kas nuo to pasikeis. Kaip ir nelabai kas pasikeitė nuo šios nuotraukos iki dabar, taip ir tada nepasikeis, bet protui vistiek iššūkis priimti šią informaciją. Net jei dar liko ištisi metai, o dabar sveikinimus Tėčiui siunčiu dar kiek kitokia proga. Na, tiksliau jis pats paskambina per savo Gimtadienį 😎 
Argi ne miela?

Ech, čia turbūt jau laikas tiesiog palinkėti jam išlikti tokiam pat jaunatviškam, kiek trenktam ir besidžiaugančiam gyvenimu kaip dabar ir tiek 😊

Laimingo Gimtadienio, Teti!

Soundtrack: Steppenwolf - Born to be Wild // Like a true nature's child
We were born, born to be wild

2017 m. sausio 20 d., penktadienis

Gimtadieniai kartojasi kiekvienais metais

Gerą dieną.

Prieš imdamasi šio įrašo peržiūrėjau mūsų su Liūtu Gimtadieniams skirtus įrašus. Pasirodo, jų buvo net ne kiekvienais metais, kas kiek keista. Tačiau yra vienas skirtas "mieliems" momentams ir vienas Liūto komplimentams. Daug mielumo. 

O šiandien norisi pabandyti surašyti, kas mumyse labiausiai erzina kitą. Manau, ir tai labai prasmingas ir santykių brandą parodantis pasveikinimas su mūsų Gimtadieniu ^^

ʟᴀʙɪᴀᴜsɪᴀɪ ᴇʀᴢɪɴᴀɴᴛʏs ʟɪūᴛᴏ įᴘʀᴏčɪᴀɪ


1) bardakų bardakas kur dairais... Taip, Liūto sugebėjimas sukelti netvarką kiekviename savo žingsnyje stebėtinas. Jau esu pateikusi jam ir savo stebėjimų išvadas, ko jis galėtų imtis, kad mūsų namuose jo netvarkos būtų mažiau, bet...

2) negaliu pakęsti Liūto polinkio taikyti žmonėms stereotipus ir šaipytis iš nepažįstamų žmonių... Pastaruoju metu jis kaip ir liovėsi tai daręs, bet nesu tikra ar tai ne dėlto, jog rečiau bastomės po miestą kartu be jokio tikslo ^^"

3) kodėl... suvalgius maistą reikia padėti pakuotę į tą pačią vietą lyg niekur nieko? Na, kooooodėėėėėl?

Kiek kartų esu apsidžiaugiusi, kad Liūtas dar nesuvalgė visos dėžutės sausainių, o po kelių minučių (užsivirus arbatos ir jau įsivaizduojant kaip bus skanu) pamatyti, kad dėžutė tiesiog tuščia ir ne šiukšliadėžėje, kur turėjo atsidurti... 

4) kuitimasi prieš kur nors išeinant. Jei esame sutarę, jog išvažiuosime autobusu 12:20, tai mano mylimas nuo savo veiklos atsitrauks maždaug 12:00, tam kad persirengtų, susišukuotų, galbūt nusiskustų, ar net nueitų į dušą ir šiaip pasiruoštų išeiti į žmones... Tad spėkit, kas ko laukia prie durų...

5) Liūtas turi mane erzinantį įprotį į skalbimo krepšį sumesti rūbus bet kaip, ale, prieš dėdamas skalbti sutvarkys, o tada sumesti tuos pačius rūbus skalbti vis tiek jų "nesutvarkius". Gal tai ir jums atrodo normalu, tačiau man įprasta, jog kai jau nusprendi, kad ką nors skalbsi, tai pasitikrini kišenes, išneri plonas kojines iš šiltų, ar maikes iš megztinių, galbūt net nurenki aplipusius plaukus... bet ne... dažniausiai iš skalbimo mašinos ištraukiu gniutulus kojinių kojinėse ir atskirus gniutulus prie jų buvusių plaukų. Miela. 

6) atidėliojimas reikiamų padaryti darbų iki paskutinės minutės, jei jie nepatinka. Taip, visi esame linkę tai daryti, tačiau kartais manau, jog mano mylimas tame dalyke pažengęs toliau visų kitų. 

ʟᴀʙɪᴀᴜsɪᴀɪ ᴇʀᴢɪɴᴀɴᴛʏs ʟᴜɴᴏs įᴘʀᴏčɪᴀɪ

1) kad ir kiek ir ko valgyčiau, Liūtui visada atrodo, kad valgau per mažai ir tyčia jį taip erzinu. Ne, mylimas, aš tiesiog dvigubai už tave mažesnė, lengvesnė ir šiaip mano diena malonesnė kai pavalgau 5-6 kartus po mažai, nei 2-3 kartus prisirydama kol nepakilsiu nuo kėdės 😉

2) pirmos vietos jam turėtų būti vertas ir mano įprotis pagaminus maistą susitvarkyti virtuvę. Jis nori tuoj pat sėsti ir valgyti, o aš negaliu valgyti, jei stalviršis prieš mano akis vis dar miltuotas, ar ant jo liko atgal į savo vietas nesudėti produktai... kitaip tariant - nenoriu valgyti kaip kiauliukas 🐷

3) mažybiniai vardai "prie kitų". Jokių mažiukų, katyčių, liūtukų jokioje įmanomoje vietoje, kurioje yra daugiau nei du žmonės (t.y. mes). Jei noriu, prie kitų galiu vadinti jį ledo kirtikliu, pasaulio valdovu arba Maks Galingumu... jo...

4) odinės kelnės arba kerzai. Jei užsidedu abu... tada jau geriau visai niekur su manimi neiti 😃

5) nosies šnirpščiojimas. Ar jums būna taip, jog prasideda sloga, o jūs net nelabai tai pajaučiate ir imate šnirpščioti, arba nosis ima tekėti vos iš šalto oro žengus į šiltą, arba nenorite atkreipti į save dėmesio, tad tyliai šnirpščiojate vietoje to, kad vienu galingu ypu išsipūstumėte nosį, arba jums tiesiog baigėsi servetėlės, o į rankovę pūsti snarglių nesinori... Jokie pasiteisinimai mano mažiukui netinka. O net mažutėlis šnirštelėjimas jam labiausiai erzinantis garsas pasaulyje. 

6) dovanų pirkimas. Jei būtų Liūto valia, jis niekada nieko niekam nedovanotų, o jei labai reiktų visi gautų pakelį gumos. Per šias Kalėdas stengiausi nesidžiaugti, jog jau atsiuntė dovaną broliui ar sesei, arba jog pagaliau nusitrenkiau iki parduotuvės, kurioje nupirkau dovaną draugei... jį tiesiog varo į neviltį bet koks dovanojimas bet kam.


Taigi daugelis šių punktų yra visiškai kasdieniai ir atrodo, neįmanoma sugyventi kai susiduri su jais nuolat. Tačiau iš tiesų viskas daug paprasčiau kai tiek savo, tiek mylimo "prasižengimams" suteiki komišką formą, neįsistatai sau ragų manydamas, jog tik tu esi tiesus, o mylimojo susierzinimas apsimestinis/nerimtas/perteklinis/neprotingas, bei visus trūkumas priimi kaip įsiliejančias bendro paveikslo detales, o ne esminius akcentus ^^

Su mūsų Gimtadieniu, Ledo Kirtikli 😍

Soundtrack: Within Temptation - See Who I am // We must be the change
We wish to see

2017 m. sausio 15 d., sekmadienis

Sename Dvare

Autorė: Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana
Išleidimo data: 1922

Žanras: autobiografinė apysaka

Kodėl ėmiausi skaityti? Noras perskaityti visą šią apysaką įstrigo nuo mokyklos laikų, kai analizavome ją per literatūros pamokas. Keista manyti, jog šio kūrinio nebuvo privalomos literatūros sąraše, tačiau bet kuriuo atveju pasirodžius naujam "Sename dvare" leidimui panorau jį ir turėti namuose, ir išties perskaityti. Galų gale, per pastaruosius 7 metus gerokai apleidau lietuvių rašytojų kūrybą. O klasikinius autorius turbūt dar seniau.

Apie ką ši knyga protingiems žmonėms internete? Labiausiai į akis kritusios frazės, kurias sutikus norisi kinkuoti galva: bajoriškosios dvarininkijos santykis su lietuvių kultūriniu ir visuomeniniu gyvenimu, priešiškumas lietuvių nacionaliniam judėjimui, subtilių žmogaus sielos virptelėjimų analizė, žmogaus paklusnumas pareigai, vaikystės pasaulio susidūrimas su tikrove.

Apie ką man ši knyga? Apie norą būti savimi, veržimąsi iš supančių pančių bei vidinę jėgą renkantis tarp pareigos, pareigos vykdymo savaip bei savo moralinių principų. Apie dabartinio ir XIX a. pabaigos pasaulių paraleles, kai Šatrijos Ragana dar nė nenutuokė kas laukia XXI a. pradžios visuomenės. Apie norą gyventi teisingai, gyventi harmonijoje su savimi ir aplinkiniais, pasaulyje, kuriame tą harmoniją plėšo politika, pinigai bei ką-pagalvos-kiti principai (ypač kai tie kiti turtingi ir įtakingi).

Citata: "Kaip nemalonu slėpti ką nors, tartum daryčiau ką pikta! O atvirai negaliu: Liudvikas užšauks, ir turės būti taip, kaip nori jis. 
"Vienai svajoti..." Ar aš kalta, Liudvikai, kad nesvajojame dviese!"

Kas patiko labiausiai: neišpasakytas kalbos/tarmės grožis, mamatės personažo elegancija, trapumas, teisingumas, Irutės personažo naivumas. O taip pat XIX a. pabaigos barakudos paveikslas, kuris atrodė ir labai komiškas, ir tuo pačiu šokiruojantis. Subtilus priėjimas prie knygnešių temos, net savotiškas iššūkis atpažinti šį fenomeną kūrinyje.

Ne taip labai patiko: šiuo metu esame pratę prie visiškai kitokios rašymo stilistikos, tad kai kada kalbos romantizmas, išpūtimas, aprašymų platumas bei nutylėjimai ir daugybės žodžių paaiškinimai puslapio apačioje gali pradėti varginti. Džeinei Osten, jeigu ką, būdinga lygiai tas pats.

Bendras asmeninis/subjektyvus vertinimas: 9/10

2017 m. sausio 12 d., ketvirtadienis

Metų pradžia

Sausio vidurys netikęs laikas rašyti Naujuosius metus sveikinantį įrašą. Akivaizdu, jog taip juos pradedu ne itin įkvepiančiai. Bent jau blog'o fronte. Tačiau ši veikla visada buvo labiausiai komplikuota mano jaukiame, tyliame pasaulėlyje. 

Išties metai prasidėjo gana pakiliai. Nuveikiau gana nemažai darbų, kuriems jau buvo laikas nuveikti. Trakų pilies sąsiuvinis ir blog'o juodraščiai numarginti naujų įrašų idėjomis, punktais, net beveik baigtais įrašais. Ir vis tik įkvėpimo maža...

Lygiai taip pat kaip maža įkvėpimo eiti susitikti su draugais, kai klausimai, kurių labiausiai šiuo metu vengi "Kaip sekasi? Ką dabar veiki?". Darosi vis sunkiau ir sunkiau į juos atsakyti bent neutraliai. Pagal minimalius padoraus bendravimo reikalavimus. Na, žinote, tai tos pageidautinos elgesio normos, kad žmogus nenorėtų bėgti nuo tavęs kuo toliau, nesijaustų beviltiškai sutrikęs ir pan. 

Vis tamsesni dizainai, vis niūresni pin'ai, vis dažnesnis sunkumas gelmėje. Jaučiu kaip imu prarasti visą tą tapatybę, kurią ėmiausi kurti vos išdrįsusi. Tam kaupiausi trejus metus, po to žydėjau trejus, nejau dabar reikės ristis žemyn trejus? Kai jau pramokau savimi tikėti? Ne... Jokiu būdu!

Noriu noriu noriu būti reikalinga.
Noriu būti naudinga, produktyvi, džiugi, veikli.
Noriu kurti, nori jaustis pasitikinti, noriu padėti ir įkvėpti.
Noriu tobulėti, judėti pirmyn, tarp žmonių, mokytis, pažinti, būti įdomia. 
Noriu įgyvendinti planus, o ne tik juos kurti. Noriu pakilti aukščiau visos šitos melancholijos.

Sako pirmoji metų pilnatis ypatinga. Sako jos išvakarėse reikia pradėti veikti, antraip metų planai ir norai vis sunkės, kol vėl išslys iš rankų... kaip pernai, kaip anksčiau, mūsų nerimo žiema. Tai ir pradedu.

Metų tikslai:
- atrasti sau vietą po saule;
- nepaleisti rašymo, nes jis atlaiko didžią dalį savivertės;
- rūpintis Liūto laime ir ypatingai ją globoti, kai pačiam bus per sunku.

Soundtrack: Anathema - Fragile Dreams // Today I introduced myself
To my own feelings