2017 m. sausio 15 d., sekmadienis

Sename Dvare

Autorė: Marija Pečkauskaitė - Šatrijos Ragana
Išleidimo data: 1922

Žanras: autobiografinė apysaka

Kodėl ėmiausi skaityti? Noras perskaityti visą šią apysaką įstrigo nuo mokyklos laikų, kai analizavome ją per literatūros pamokas. Keista manyti, jog šio kūrinio nebuvo privalomos literatūros sąraše, tačiau bet kuriuo atveju pasirodžius naujam "Sename dvare" leidimui panorau jį ir turėti namuose, ir išties perskaityti. Galų gale, per pastaruosius 7 metus gerokai apleidau lietuvių rašytojų kūrybą. O klasikinius autorius turbūt dar seniau.

Apie ką ši knyga protingiems žmonėms internete? Labiausiai į akis kritusios frazės, kurias sutikus norisi kinkuoti galva: bajoriškosios dvarininkijos santykis su lietuvių kultūriniu ir visuomeniniu gyvenimu, priešiškumas lietuvių nacionaliniam judėjimui, subtilių žmogaus sielos virptelėjimų analizė, žmogaus paklusnumas pareigai, vaikystės pasaulio susidūrimas su tikrove.

Apie ką man ši knyga? Apie norą būti savimi, veržimąsi iš supančių pančių bei vidinę jėgą renkantis tarp pareigos, pareigos vykdymo savaip bei savo moralinių principų. Apie dabartinio ir XIX a. pabaigos pasaulių paraleles, kai Šatrijos Ragana dar nė nenutuokė kas laukia XXI a. pradžios visuomenės. Apie norą gyventi teisingai, gyventi harmonijoje su savimi ir aplinkiniais, pasaulyje, kuriame tą harmoniją plėšo politika, pinigai bei ką-pagalvos-kiti principai (ypač kai tie kiti turtingi ir įtakingi).

Citata: "Kaip nemalonu slėpti ką nors, tartum daryčiau ką pikta! O atvirai negaliu: Liudvikas užšauks, ir turės būti taip, kaip nori jis. 
"Vienai svajoti..." Ar aš kalta, Liudvikai, kad nesvajojame dviese!"

Kas patiko labiausiai: neišpasakytas kalbos/tarmės grožis, mamatės personažo elegancija, trapumas, teisingumas, Irutės personažo naivumas. O taip pat XIX a. pabaigos barakudos paveikslas, kuris atrodė ir labai komiškas, ir tuo pačiu šokiruojantis. Subtilus priėjimas prie knygnešių temos, net savotiškas iššūkis atpažinti šį fenomeną kūrinyje.

Ne taip labai patiko: šiuo metu esame pratę prie visiškai kitokios rašymo stilistikos, tad kai kada kalbos romantizmas, išpūtimas, aprašymų platumas bei nutylėjimai ir daugybės žodžių paaiškinimai puslapio apačioje gali pradėti varginti. Džeinei Osten, jeigu ką, būdinga lygiai tas pats.

Bendras asmeninis/subjektyvus vertinimas: 9/10

2 komentarai:

  1. O man labai patiko, kaip Mamatė gražiai aiškino vaikams apie pomirtinį pasaulį. Ta vieta, kai Irutė neteko draugės. (Tiesą sakant net žliumbti privertė:'c). Arba, kaip leido vaikams bendrauti su tarnais. Apskritai, patiko man jos auklėjimo būdas. Moko vaikus būti altruistais. Šaunu... Tokios ir tirėtų būti mamos...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, taip - mamatės ir vaikų santykis taip pat labai gražus :) Smagu sulaukti tokio taiklaus papildymo ir apskritai papildymo ;) Dėkui, Iveta ^^

      Panaikinti