2017 m. kovo 21 d., antradienis

Tom Odell, Vilnius

2017 m. kovo 20 d.

Tom Odell - muzikantas, kurio vardas nuo pirmojo pasiklausymo asocijuojasi su romantika, jausmingumu ir išlinguojančiomis fortepijono melodijomis. Tad pirmadienio vakarą tiesiog pasišokinėdama traukiau į "Compensa" koncertų salę pamatyti šio atlikėjo ir žinojau, jog gausiu šiuo metu man taip reikalingą paguodos, ramumo ir tiesiog muzikos grožio dozę. Džiugu jau dabar patvirtinti, jog dėl nieko neklydau 😊

Delfi.lt, R. Danisevičiaus nuotr.

Koncertas prasidėjo nuo ne tokio įkvepiančio grupės "The Station" pasirodymo. Viso jo metu neapleido nuostaba, kodėl pritariančioji vokalistė nėra pagrindinė, ir kodėl pagrindinis vokalistas apskritai yra vokalistas. Na, bet žinot... tokiais atvejais visa nurašau savo tikrosios muzikinės klausos trūkumui ir neturėjimo jokio muzikinio išsilavinimo, tik subjektyvų pajautimą kas man tinka, o kas ne. Tad šiuo atveju... netiko ir tiek. 

Į sceną žengus Tomui iškart nusiraminau dėl vieno buvusio kirminėlio - ar išdainuos visa ką yra sukūręs ir įrašęs gyvai? Tai pačiai mano neprofesionaliai ausiai vokalas skambėjo labai puikiai! Net įprastinio pasipiktinimo garso kokybe nekilo nė šešėlio! Pasakiškai gražu. Tiesiog gražu. Kai pagalvoji, kur tau bus pasakiška kai praktiškai visos dainos apie neatsakytą tuo pačiu meilę... 

Kartais, labai įsiklausydama Tomo įrašų, jaučiuosi sutrikusi dėl tekstų dramatiškumo ir melodijų minkštumo, ar kaip tik nuotaikingumo, kai atrodo vokalas turėtų sproginėti iš to skausmo ar nusivylimo, jis taip pat išlieka tiesiog melodingas ir ramus. O štai koncerto metu visa stojo į savas vietas, Tomas trykšto būtent tomis emocijomis, apie kurias dainavo. Čia ir supratau, kur slypi tas jo nuolat minimas nuoširdumas, ir kur man jo kartais trūksta, net kai supranti, kad dainos tekstas išties yra dienoraščio puslapis. 

15min.lt, L. Balandžio nuotr.

Dar vienas dalykas ne visai į temą, tačiau taip pat begaliniai traukęs akį koncerto metu - kairėje pusėje šėlęs būgnininkas 😃 Viso koncerto metu jis išliko tikra roko žvaigžde, nesvarbu ką grojo. Jį bestebint galėjai ir nustebti, kodėl vilki lengvutę šviesią suknelę, o ne odines kelnes ir marškinius, kaip paprastai koncertų metu 😊 Žavuolis. Antrąjį būgnininką pamačiau tik koncerto pabaigoje, publikai sustojus ant kojų, tad atsiprašau, jei kam atrodo, kad nepelnytai neskiriu ir jam dėmesio 😏

Kitas sužavėjęs koncerto aspektas - apšvietimas. Toji visokiais būdais išskaidyta šviesa, jos išskleidimas ar susiaurinimas apšviečiant tik vieną prie fortepijono likusį Tomą - nuolat jautei papildomos vakaro magijos būtent šviesų dėka. 

O pabaigai vėlgi norisi grįžti prie Tomo nuoširdumo. Nors koncertą pradėjo trimis dainomis tarp kurių nepratarė nė žodžio, tačiau koncerto metu nemažai bendravo su publika, paliko ir fortepijoną, kad pasivaikščiotų palei sceną, ar ir nusileistų nuo jos pas sužavėtas gerbėjas. 

Delfi.lt, R. Danisevičiaus nuotr.

Žinoma, žavingiausiu koncerto momentu tapo istorija apie Vilniuje praleistą vakarykštį sekmadienį. Kaip turėjo visą dieną apžiūrėti miestui (labai moteriškas minios "awww"), aplankyti kelis barus (minios "awwww", kuris jau labiau skambėjo kaip "faaaaak, kodėl manęs ten nebuvo?!") ir kaip ryte išėjo pasivaikščioti prie upės (dar garsesnis "awwww", kuris išties buvo dar ryškesnis "faaaak, koks tu mielas!" 😂). Iškart po šio mielo pasakojimo sekė daina "Jealousy", su pirma eilute: 

Yesterday was awful, you know what I mean...

Suprantama, žiūrovai prapliupo juokais ir pats Tomas suprato, kad ką tik papasakojo apie yesterday Vilniuje, tad teko dainą pradėti iš naujo pakoreguojant žodžius 😃 Nežinau, ar tai buvo mini vaidinimas (jei taip tai velniškai geras), ar taip gavosi netyčia ir tiesiog aplinkybės sukrito į dešimtuką, tačiau čia jau ir aš norėjau ištarti ilgą "aww", kuris labiau skambėtų nei "faaak, koks tu mielas" 😊

Alfa.lt, E. Blaževič nuotr.

Taigi vakaras buvo tikrai kupinas geriausių emocijų, gražiausių dainų, romantikos ir vertas išsipildžiusios dar vienas svajonės, pamatyti dar vieną atlikėją, nuolat besisukantį mano grojaraštyje. 
Tikiuosi, kad neužpildyta klausytojais koncertų salė neatgrasys nuo planų dar sugrįžti į Lietuvą, gal net į dar mažesnę ir jaukesnę aplinką 😊 Su dar brandesnėmis dainomis, kurias vėl labai norėčiau išgirsti gyvai 😊

Soundtrack: Tom Odell - Heal // And take my sense
Like an empty sail takes the wind

P.S. Kol kas labiausiai sužavėjo ši koncerto recenzija: http://manomuzika.lt/ 😊

2017 m. kovo 16 d., ketvirtadienis

Tale as Old as Time

Kai sužinojau, jog Disney kompanija kurs vaidybinį Gražuolės ir Pabaisos filmą, netvėriau savam kaily.


Kai sužinojau, jog šiame filme Belę vaidins Emma Watson, netvėriau savam kaily.

Kai pasirodė vienas filmo trailer'is po kito - netvėriau savam kaily.

Ir kai vakar nusipirkau bilietą į filmo premjerą tasis žvėriukas viduje net sustingo negalėdamas patikėti, jog jau tikrai jau

Kelios valandos iki išeinant į filmo premjerą perskaičiau visiškai neįkvepiančią recenziją apie filmą. Apie tai, kad kiti Disney vaidybiniais paversti filmukai buvo gerokai modernizuoti, patobulinti jų siužetai, pateiktos naujos interpretacijos, o Gražuolė ir Pabaisa tiesiog aklai atkuria filmuką... Kelios detalės paaiškintos logiškiau, įterptos kelios naujos dainos, tačiau iš esmės nieko įsimintinai naujo ir kvapą gniaužiančio. Ši recenzija kiek numušė džiugesį, tačiau visa pasimiršo kino salėje užgesus šviesoms ir prieš akis nušvitus Disney kompanijos piliai. 

Žinote, prieš kokį pusmetį ar daugiau Liūtas pareiškė, kad niekada nėra matęs Gražuolės ir Pabaisos multiko. Tai pasisodinau, surišau, prigrasinau ir žiūrėjom. Ir tąkart pati vėl pamačiau tą filmuką po labai ilgo laiko tarpo, ir taip liūdna pasidarė... Dėl to, jog nors tai nepaprastai gražus filmukas, nepaprastai mielas, nuostabiai išdainuotas ir spalvingas, jo kokybė vis tiek akivaizdžiai prastesnė nei dabartinių filmukų. Kiek dar detalių galima išpiešti, kiek dar daugiau kadrų sudėti į vieną ir daugiau išraiškų pagauti ir t.t., ir pan. O su šiuo vaidybiniu filmu visas šis liūdesėlis tiesiog nubrauktas. Buvo nepaprastai smagu matyti savo patį mylimiausią vaikystės filmuką nuostabiai gražų, gyvą, įvairiaspalvį, koks visada ir atrodė vaikystėje 😊

Tas ribų aptrynimas tarp vien gero ir vien blogo charakterio (na, išskyrus Gastono atvejį, jis taip stipriai labiau sutirštintas, kad taip ir nekantrauji kada gi pagaliau nusiris pilies stogais bjaurybė), pačių veikėjų biografijų išpildymas, jaudinančios smulkmenos, kurios sukrenta į savas vietas, nauji ir seniai numylėti juokeliai, tiesiog labai labai gražus filmo pastatymas... ir ryškesnis jo įvedimas į XVII a. Prancūziją, kad ir kokia pobjaurė mada tada buvo, ir Ewano McGregoro akcentas, visa suteikia filmui pakankamai žavesio, kad norėčiau jį vėl ir vėl matyti. Galbūt net kino teatre. 

Nors vienas rimtas minusas itin krito į akis. Turint omenyje, jog filmas žodis į žodį atkartoja daugelį originalaus filmuko dialogų, tiesiog nepakenčiama atrodė princo tyla, kai jis jau atvirto į žmogų. Su kiekviena scenos milisekunde taip ir kvėpei iš naujo oro, kad kartu su personažais ištartum: 

- Belle, it's me.
- It is you!

O tie mažučiai sakinukai taip ir nenuskamba. Ir scena tarsi įkrenta į sunkiai pakeliamą tylos duobę.

BET! Dar blogiau nei tai buvo lietuviškas vertimas! Ta prasme subtitrai. Beveik jų neskaičiau, tad didžiąją dalį filmo nelabai atkreipiau dėmesį, tačiau negalėjau patikėti matydama, jog pagrindinės dainos eilutės Tale as old as time bei Song as old as rhyme išversti į Pasaka sena sena ir Daina sena sena....

Ta prasme... tai ne lietuviškas įdainavimas, kur reikia žodžius suspausti į natas, o tiesiog raidės ant ekrano. Kokio velnio reikėjo taip suprimityvinti tekstą, kad jis netektų viso savo grožio, visos poezijos, už kurią šis filmukas visada ir buvo taip mylimas! Juk neužimto viso ekrano užrašai Pasaka sena kaip laikas; Daina sena kaip ritmas...

Et... žodžiu. Neskaitykit lietuviškų subtitrų, net nežvilgčiokit į juos 😃

Šiaip eidama į Gražuolės ir Pabaisos premjerą maniau pateksianti į būrį mažų mergaičių, tarp kurių kikenimo išprotėsiu. Tiesą pasakius patekau į būrį kikenančių moterų, kurias seanso pradžioje lygiai taip pat norėjosi užmėtyti popkornais, kad pagaliau užsičiauptų... Nemažai atėjo su savo antrosiomis pusėmis. Iki šiol nežinau, ar tai kėlė daugiau susižavėjimo, ar nuostabos ir nejaukumo 😊 Buvo viena iš eilės psichologių, su kuriomis pastaruoju metu tenka susidurti, ponia politikė, pažįstama tautosakos tyrinėtoja... tas publikos margumas ir suaugėliškumas, manau, taip pat yra vienas iš Gražuolės ir Pabaisos magijos įrodymų ^^

Galima kiek kam reikia postringauti apie Stokholmo sindromą, tačiau vis tik man istorija apie meilę stipresnę už stereotipus ir pirmąjį savo paties įspūdį, yra viena gražiausių ir labiausiai įkvepiančių. Ir iki šiol Belė išlieka mylimiausia princese, o Emos įsikūnijimas į ją... tam jau ir paaiškinimų pritrūksta 😊

Nežinau, kokiais įspūdžiais nešini iš kino salės išėjo tie žmonų į kino salę atvesti vyriškiai, tačiau man dar ne vieną dieną galvoje skambės Tale as old as time ir labai lauksiu pilno filmo garso takelio, nes ir naujas dainas norisi išgirsti vėl!

P.S. Finalinės scenos Belės suknelė buvo nuostabi! Na, kodėl kodėl neturėjome jos MA?!

2017 m. kovo 1 d., trečiadienis

Kovo 1

Šiandien Grybauskaitei suėjo 61-eri metai. Ar žinojot, kad jos tėčio vardas buvo Polikarpas??? Paprastai tokius visiškai nurautus vardus turi burtininkai 😊 

Viso tokį vardą Lietuvoje nuo 1916 iki 1959 metų yra gavę 20 vaikų. Na, baisiai įdomu. Nesitikėjau, kad tiek daug su tokiu keistu vardu 😊

Šiandien mano Tetei suėjo 49-neri metai. 
Ir tai supratusi niekaip negalėjau nustoti galvoti apie tai,
 kad kitais metais jam bus 50! 

Mano Tetei? 50? Žiauriai keista. 

Ir dar labai keista, jog labai gerai suvokiu, kad kai sakau "Mano Tėčiui 49-neri" - natūrali pasaulio reakcija yra "Jėėėėėzau, koks jaunas!". O kai jam sueis 50, tai jau bus normalus tėčių amžius. Ir šiaip 50 atrodo jau toks kaip ir, čiut-čiut, šitaip vat-va senokas jau 😖

Tarsi žinai, kad nelabai kas nuo to pasikeis. Kaip ir nelabai kas pasikeitė nuo šios nuotraukos iki dabar, taip ir tada nepasikeis, bet protui vistiek iššūkis priimti šią informaciją. Net jei dar liko ištisi metai, o dabar sveikinimus Tėčiui siunčiu dar kiek kitokia proga. Na, tiksliau jis pats paskambina per savo Gimtadienį 😎 
Argi ne miela?

Ech, čia turbūt jau laikas tiesiog palinkėti jam išlikti tokiam pat jaunatviškam, kiek trenktam ir besidžiaugančiam gyvenimu kaip dabar ir tiek 😊

Laimingo Gimtadienio, Teti!

Soundtrack: Steppenwolf - Born to be Wild // Like a true nature's child
We were born, born to be wild